Šiuolaikinėje visuomenėje, kur vaizdo turinys ir jo kokybė tampa vis svarbesni, svarbu suprasti skirtingus vaizdo raiškos standartus. Du populiariausi vaizdo raiškos standartai yra Full HD ir Ultra HD. Šie terminai dažnai sutinkami perkant televizorius, monitorius ar išmaniuosius telefonus, tačiau ne visi žino, kuo jie skiriasi ir ką kiekvienas iš jų reiškia vartotojui.
Full HD, arba pilnas aukštosios raiškos formatas, yra vienas iš labiausiai paplitusių vaizdo raiškos standartų, naudojamų televizoriuose, monitoriuose ir kituose vaizdo įrenginiuose. Full HD raiška yra 1920 x 1080 pikselių. Tai reiškia, kad vaizdo matmenys yra 1920 pikselių pločio ir 1080 pikselių aukščio. Šis formatas suteikia gana aukštą vaizdo kokybę, kurioje galima matyti detalės ir švarus tekstas, todėl jis yra pakankamas kasdieniam vartojimui, žaidimams ir pramogoms.
Kas yra Ultra HD?
Ultra HD, dažnai vadinamas 4K, yra žymiai aukštesnis vaizdo raiškos standartas nei Full HD. Ultra HD raiška yra 3840 x 2160 pikselių, kas yra keturis kartus daugiau pikselių nei Full HD. Dėl didesnio pikselių skaičiaus Ultra HD suteikia itin aukštą vaizdo kokybę, kurioje matomi ryškesni ir detaliai atkuriami vaizdai. Tai ypač svarbu žiūrint aukštos kokybės filmus, žaidžiant naujausius žaidimus ar peržiūrint didelės raiškos nuotraukas. Be to, Ultra HD standartas yra tapęs nauju pramonės standartu aukščiausios kokybės vaizdo įrašams ir televizijai.
Apibendrinant
Full HD ir Ultra HD yra du skirtingi vaizdo raiškos standartai, kurie suteikia skirtingo lygio vaizdo kokybę. Nors Full HD yra puikus pasirinkimas įprastai vaizdo kokybei, Ultra HD (4K) pasižymi žymiai didesne detalumu ir vaizdo aiškumu, kuris yra būtinas profesionaliam vaizdo redagavimui, žaidimams aukščiausiose grafikos nustatymuose ir aukštos raiškos kino peržiūrai. Renkantis tarp šių dviejų, svarbu atsižvelgti į asmenines poreikis ir įrenginių naudojimo scenarijus.
