Katalikų ir stačiatikių bažnyčios yra dvi didžiausios krikščioniškos konfesijos pasaulyje. Nors abi jos išpažįsta krikščionybę ir turi bendrą istorinį pagrindą, yra nemažai skirtumų, susijusių su teologija, liturgija, hierarchija ir tradicijomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius skirtumus tarp katalikų ir stačiatikių.
Katalikų bažnyčia laiko save tiesiogine apaštalų įpėdine ir pabrėžia savo nenutrūkstamą tradiciją nuo pat apaštalo Petro laikų. Bažnyčios centras yra Vatikane, Romoje, ir ją vadovauja popiežius. Katalikų teologija remiasi Šventuoju Raštu ir bažnyčios tradicija. Katalikai tikėjimo pagrindus apibrėžia per dogmas, kurios yra oficialūs, neklystantys bažnyčios mokymai. Viena iš pagrindinių katalikų doktrinų yra tikėjimas, kad popiežius yra neklystantis tikėjimo ir moralės klausimais, kai kalba ex cathedra (iš savo sosto). Katalikų liturgija dažniausiai atliekama lotynų kalba, nors po II Vatikano susirinkimo daugelis apeigų vyksta vietinėmis kalbomis. Katalikų bažnyčia turi hierarchinę struktūrą, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka popiežius, vyskupai ir kunigai. Sakramentai, tokie kaip Eucharistija, Krikštas, Sutvirtinimas ir Santuoka, yra esminė katalikų tikėjimo dalis.
Kas yra stačiatikiai?
Stačiatikių bažnyčia taip pat laiko save tiesiogine apaštalų įpėdine, tačiau jos istorinė raida buvo kitokia nei katalikų. Stačiatikių bažnyčios susiformavo po Didžiojo schizmos 1054 metais, kai Rytų ir Vakarų bažnyčios oficialiai atsiskyrė. Stačiatikių teologija taip pat remiasi Šventuoju Raštu ir tradicija, tačiau akcentuoja Šventosios Dvasios veikimą per bažnyčios gyvenimą ir liturgiją. Stačiatikiai nepripažįsta popiežiaus neklystamumo ir laiko visus vyskupus lygiaverčiais, nors kai kurios bažnyčios turi patriarchus, kurie turi simbolinę pirmumo vietą. Stačiatikių liturgija yra labai rituališka ir išlaiko senovines tradicijas, dauguma apeigų atliekamos graikų ar senovinėmis bažnyčių slavų kalbomis. Stačiatikių bažnyčia taip pat pabrėžia sakramentų svarbą, ypač Eucharistijos, Krikšto ir Chrismation (Sutvirtinimo).
Apibendrinant
Katalikų ir stačiatikių bažnyčios turi bendrą krikščionišką paveldą, tačiau skiriasi savo teologija, liturgija ir hierarchija. Katalikų bažnyčia yra centrinė ir hierarchinė, su popiežiumi kaip vadovu, o stačiatikių bažnyčios yra labiau decentralizuotos, su daug lygiaverčių vyskupų. Katalikų doktrina pabrėžia popiežiaus neklystamumą, tuo tarpu stačiatikiai tai atmeta. Liturginės praktikos taip pat skiriasi, katalikų apeigos dažnai yra paprastesnės ir atliekamos vietinėmis kalbomis, o stačiatikių liturgija yra rituališkesnė ir tradiciškesnė. Nepaisant skirtumų, abi bažnyčios siekia tęsti Kristaus mokymus ir skleidžia krikščioniškas vertybes savo bendruomenėse.
