Apdulkinimą, svarbiausią žydinčių augalų gyvenimo ciklo procesą, gali palengvinti įvairūs mechanizmai, ypač vėjo ir vabzdžių apdulkinimas. Šie du būdai išsiskiria skirtingomis savybėmis ir prisitaikymais. Suprasti skirtumus tarp vėjo ir vabzdžių apdulkinamų žiedų yra labai svarbu, norint įvertinti augalų dauginimosi strategijų įvairovę ir jų ekologinę reikšmę.
Vėjo apdulkinamos gėlės, kaip rodo pavadinimas, priklauso nuo vėjo, kuris perneša žiedadulkes iš vienos gėlės į kitą. Tokios gėlės paprastai aptinkamos tarp augalų, kurie gamina daug žiedadulkių, o tai būtina, nes vėjo apdulkinimas yra atsitiktinis ir ne toks tikslingas kaip vabzdžių apdulkinimas. Vėjo apdulkinamoms gėlėms būdinga tai, kad jos neturi kvapo ir nektaro, nes šios savybės nereikalingos vabzdžiams privilioti. Žiedai paprastai būna maži, nepastebimi ir dažnai išaugina atskirus vyriškus ir moteriškus žiedus. Žiedadulkių grūdeliai yra lengvi ir sausi, tinkami skraidyti oru, o stigmos dažnai būna plunksniškos, kad sulaikytų dreifuojančias žiedadulkes.
Kas yra vabzdžių apdulkinamos gėlės?
Vabzdžių apdulkinamose gėlėse, priešingai, išsivystė įvairios savybės, skirtos vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms, drugeliams ir kandims, privilioti, ir tai palengvina žiedadulkių pernešimą. Šios gėlės dažnai būna ryškiaspalvės, skleidžia kvapus ir nektarą, kad priviliotų apdulkintojus. Vabzdžių apdulkinamų gėlių sandara paprastai yra sudėtingesnė, jos turi tokias dalis kaip žiedlapiai ir nektaro kreiptuvai, nukreipiantys vabzdžius į žiedadulkes ir nektarą. Žiedadulkių grūdeliai paprastai būna lipnūs arba su spygliukais, kad priliptų prie vabzdžių kūnų. Kai vabzdys aplanko kitą tos pačios rūšies gėlę, žiedadulkės patenka į stigmą ir palengvina apvaisinimą.
Esminiai skirtumai
Pagrindiniai vėjo ir vabzdžių apdulkinamų gėlių skirtumai yra jų išvaizda, sandara ir žiedadulkių savybės. Vėjo apdulkinamos gėlės yra paprastesnės struktūros, neturi kvapo ir nektaro, o jų žiedadulkės yra lengvos ir sausos. Priešingai, vabzdžių apdulkinamos gėlės dažnai būna ryškios, kvapnios ir skleidžia lipnias žiedadulkes. Šie skirtumai atspindi atitinkamą jų prisitaikymą prie apdulkinimo būdo – atsitiktinį ir gausų žiedadulkių paskleidimą, kurį atlieka vėjas, arba tikslingą ir veiksmingą vabzdžių žiedadulkių pernešimą.
Išvada
Apibendrinant galima teigti, kad skirtumai tarp vėjo ir vabzdžių apdulkinamų žiedų pabrėžia augalų prisitaikymo prie aplinkos įvairovę. Vėjo apdulkinamos gėlės yra prisitaikiusios taip, kad būtų kuo didesnė tikimybė, jog žiedadulkes perneš vėjas, o vabzdžių apdulkinamos gėlės išsivystė taip, kad pritrauktų ir panaudotų vabzdžius tikslingesniam apdulkinimui. Abu metodai atskleidžia sudėtingus ir įdomius būdus, kuriais augalai evoliucionavo, kad užtikrintų sėkmingą dauginimąsi ir išlikimą įvairiose ekologinėse nišose.
