Islamas, viena pagrindinių pasaulio religijų, iš esmės skirstomas į dvi pagrindines sektas: Šiitai ir sunitai. Nors abi šios grupės laikosi pagrindinių islamo principų, yra didelių tikėjimo, praktikos ir istorinės raidos skirtumų, nulėmusių kiekvienos sektos formavimąsi. Norint visapusiškai pažinti islamo tikėjimą ir įvairius jo pasekėjus, labai svarbu suprasti šiuos skirtumus.
Šiitų islamas yra antroji pagal dydį islamo atšaka, o jo pasekėjai vadinami šiitais arba šiitais. Pagrindinis šiitų islamo išskirtinumas – įsitikinimai dėl vadovavimo po pranašo Mahometo mirties. Šiitai tiki, kad Ali ibn Abi Talibas, Pranašo pusbrolis ir svainis, buvo teisėtas įpėdinis ir pirmasis imamas (dvasinis ir politinis lyderis). Šis tikėjimas apima ir imamų, kuriuos šiitai laiko neklystančiais ir Dievo paskirtais vadovais, seką. Šiitų doktrina pabrėžia šių imamų, kurie laikomi tiesioginiais pranašo Mahometo palikuonimis, dvasinį ir moralinį autoritetą.
Kas yra sunitų islamas?
Sunitų islamas yra didžiausia islamo atšaka, o jo išpažinėjai vadinami sunitais. Sunitai tiki, kad vadovauti musulmonų bendruomenei po pranašo Mahometo mirties buvo žmogaus sprendimas, ir turėtų vadovautis pranašo sunna (praktika). Jie pripažįsta pirmuosius keturis kalifus, pradedant Abu Bakru, teisėtais Mahometo įpėdiniais. Skirtingai nei šiitai, sunitai šiems vadovams nepriskiria neklystamumo ar dieviškojo paskyrimo. Sunitų islamo jurisprudenciją ir teologiją formavo įvairios minties mokyklos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama konsensusui (Ijma) ir analogiškam samprotavimui (Qiyas).
Pagrindiniai skirtumai
Pagrindiniai šiitų ir sunitų islamo skirtumai pasireiškia jų istorine kilme, įsitikinimais apie vadovavimą ir tam tikromis religinėmis praktikomis. Šiitai daugiausia dėmesio skiria Ali giminystės linijai ir imamato sampratai, o sunitai savo įsitikinimus grindžia išrinktų kalifų teisėtumu ir jų laikymusi Pranašo sunnos. Šie skirtumai lėmė skirtingą religinę praktiką ir jurisprudenciją, taip pat religinių ir kultūrinių tradicijų skirtumus.
Įvairios bendro tikėjimo išraiškos
Apibendrinant galima teigti, kad nors ir musulmonai sunitai, ir musulmonai šiitai laikosi pagrindinių islamo principų, tokių kaip Penki stulpai, jų istoriniai, teologiniai ir jurisprudenciniai skirtumai lėmė skirtingą tapatybę. Šie skirtumai iliustruoja didelę islamo tikėjimo įvairovę. Suprasti šiitų ir sunitų islamo niuansus yra svarbu norint įvertinti musulmonų tikėjimo ir praktikos gilumą ir įvairovę visame pasaulyje.
