Šeškai ir kiaunės – tai du panašūs, bet skirtingi kiauninių (Mustelidae) šeimos plėšrieji žinduoliai, kurie gyvena tiek laukinėje gamtoje, tiek – šeškų atveju – ir kaip naminiai augintiniai. Dėl panašaus kūno sudėjimo, gyvenimo būdo ir mitybos šie gyvūnai dažnai painiojami. Tačiau tarp jų yra aiškių biologinių, elgsenos ir gyvenamosios aplinkos skirtumų. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kuo šeškas skiriasi nuo kiaunės.
Šeškas – tai smulkus plėšrus žinduolis, kuris Lietuvoje gali būti tiek laukinis, tiek naminis (išveistas ir prijaukintas). Jis priklauso kiauninių šeimai, kaip ir kiaunė, bet biologiniu požiūriu yra atskira rūšis.
Yra dvi pagrindinės šeškų rūšys:
Laukinis europinis šeškas (Mustela putorius) – Lietuvoje natūraliai gyvenantis gyvūnas, paplitęs miškuose, pelkėse, prie vandens telkinių.
Naminis šeškas (Mustela putorius furo) – prijaukintas europinio šeško porūšis, laikomas kaip augintinis.
Pagrindinės šeško savybės:
Kūnas ilgas, kojos trumpos, snukis smailus, labai lankstus.
Kailis – dažniausiai tamsiai rudas ar juodai rudas su šviesesniu pilvu ir kartais balta „kaukė“ ant veido.
Gyvena urvuose, tankmėse ar žmonių ūkių pašonėje.
Minta smulkiais graužikais, varlėmis, paukščiais, kartais vištomis, jei patenka į ūkius.
Naminiai šeškai dažnai dresiruojami, pripranta prie žmogaus, tačiau vis tiek išlieka aktyvūs ir smalsūs plėšrūnai.
Kas yra kiaunė?
Kiaunė – taip pat plėšrus žinduolis, priklausantis tai pačiai kiauninių šeimai, tačiau tai yra atskira rūšis su skirtingu gyvenimo būdu ir išvaizda. Lietuvoje gyvena dvi pagrindinės kiaunių rūšys:
Akmeninė kiaunė (Martes foina) – dažnai apsigyvena netoli žmonių, pastatuose, palėpėse.
Miškinė kiaunė (Martes martes) – labiau laukinė, gyvena miškuose.
Pagrindinės kiaunės savybės:
Liemuo stambesnis ir raumeningesnis nei šeško, uodega ilga ir pūkuota.
Kailis – šviesiai arba tamsiai rudas, dažnai su išskirtine baltai gelsva dėme ant krūtinės.
Puikiai laipioja medžiais, aktyvios naktį, vengia žmonių.
Minta smulkiais gyvūnais, paukščių jaunikliais, uogomis, kiaušiniais, kartais maistu iš šiukšlių.
Kiaunės – vieni geriausių Lietuvos medžių laipiotojų tarp plėšrūnų. Skirtingai nei šeškai, jos labiau laukiniai ir neauginami kaip naminiai gyvūnai.
Pagrindiniai skirtumai tarp šeško ir kiaunės
Savybė
Šeškas
Kiaunė
Rūšis
Mustela putorius (laukinis) / furo (naminis)
Martes foina arba Martes martes
Dydis
Mažesnis, smulkesnis
Stambesnė, raumeningesnė
Gyvenamoji vieta
Urvai, tankmės, žmogaus aplinka, fermos
Miškai, sodybos, palėpės, kartais net miestuose
Kailis
Tamsus, su balta veido kauke ar šviesesniu pilvu
Rudas, su būdinga dėme ant krūtinės
Uodega
Vidutinio ilgio, ne itin pūkuota
Ilga, labai pūkuota
Laipiojimas
Prastai laipioja, gyvena daugiausia ant žemės
Puikiai laipioja, gyvena ir medžiuose
Elgesys
Aktyvus, smalsus, bet prieraišus (naminiai šeškai)
Vengia žmogaus, naktinis plėšrūnas
Auginimas namuose
Taip, dažnai laikomas kaip augintinis
Ne, kiaunės nėra prijaukintos
Apibendrinant
Nors šeškai ir kiaunės priklauso tai pačiai kiauninių šeimai, jie skiriasi savo išvaizda, gyvenimo būdu, elgesiu ir santykiu su žmogumi. Šeškai gali būti tiek laukiniai, tiek naminiai, dažnai gyvena šalia žmonių. Kiaunės – tik laukiniai gyvūnai, dažniausiai gyvenantys miškuose ar retkarčiais pastatuose, bet visada išlaikantys laukinį elgesį. Šių skirtumų žinojimas padeda atpažinti gyvūnus gamtoje ir suprasti jų elgseną bei ekologinį vaidmenį.
