Rentgeno ir gama spinduliuotė yra aukštos energijos elektromagnetinės bangos, kurios pasižymi gebėjimu prasiskverbti pro medžiagas ir paveikti gyvąją materiją. Jos abi dažnai naudojamos medicinoje, pramonėje ir moksle, tačiau tarp jų yra esminių skirtumų – tiek kilmės, tiek savybių, tiek panaudojimo srityse. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kas yra rentgeno ir gama spinduliuotė, ir kuo jos skiriasi.
Rentgeno spinduliuotė – tai elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangos ilgis yra trumpesnis nei ultravioletinių spindulių, bet ilgesnis nei gama spindulių. Ji pirmą kartą buvo atrasta 1895 metais vokiečių fiziko Wilhelmo Röntgeno.
Rentgeno spinduliai susidaro:
Kai aukštos energijos elektronai smūgiuoja į metalinį taikinį vakuuminėje rentgeno lempoje.
Šis procesas nėra susijęs su atomų branduoliais – rentgeno spinduliuotė atsiranda elektroninėje atomo apvalkalo srityje.
Rentgeno spinduliai plačiai naudojami:
Medicinoje – kaulų lūžių, plaučių, dantų ir kitų struktūrų vizualizavimui.
Saugumo srityje – bagažo patikrai oro uostuose.
Pramonėje – medžiagų vidinių defektų tikrinimui (pvz., suvirinimo siūlėms).
Kas yra gama spinduliuotė?
Gama spinduliuotė – tai taip pat elektromagnetinė spinduliuotė, tačiau jos bangos ilgis yra dar trumpesnis nei rentgeno spindulių, o energija – didesnė. Ji pirmą kartą buvo pastebėta 1900-aisiais metais tyrinėjant radioaktyviuosius elementus.
Gama spinduliai susidaro:
Branduolinių procesų metu, kai nestabilus atomo branduolys pereina į žemesnės energijos būseną.
Taigi, skirtingai nuo rentgeno spinduliuotės, gama spinduliai kildinami iš atomo branduolio, o ne iš elektronų apvalkalo.
Branduolinėje energetikoje – atliekų stebėsenai, medžiagų analizavimui.
Moksliniuose tyrimuose – astrofizikoje, medžiagų moksle.
Pagrindiniai skirtumai tarp rentgeno ir gama spinduliuotės
Savybė
Rentgeno spinduliuotė
Gama spinduliuotė
Kilmė
Susidaro elektronų lygmenyje, dažniausiai rentgeno lempoje
Susidaro atomo branduolyje, branduolinių reakcijų metu
Bangos ilgis
Ilgesnis nei gama, bet trumpesnis nei UV spindulių
Trumpesnis nei rentgeno, labai aukštos energijos
Naudojimas
Medicinoje, pramonėje, saugumo srityje
Vėžio gydyme, branduolinėje energetikoje, moksle
Prasiskverbimo galia
Didesnė nei UV, bet mažesnė nei gama spindulių
Labai didelė – gali prasiskverbti pro storas medžiagas
Radiacijos šaltinis
Dirbtinis – rentgeno aparatai
Dažniausiai natūralus – radioaktyvieji izotopai
Pavojingumas
Pavojinga didelėmis dozėmis, bet lengviau valdoma
Labai pavojinga – reikalauja griežtos saugos kontrolės
Apibendrinant
Nors tiek rentgeno, tiek gama spinduliuotė priklauso elektromagnetinių bangų spektrui ir abi pasižymi didele prasiskverbimo geba, jų kilmė yra skirtinga: rentgeno spinduliuotė atsiranda iš elektronų sąveikų, o gama – iš atomo branduolio. Taip pat gama spinduliai paprastai yra energingesni ir pavojingesni. Suprasti šiuos skirtumus svarbu tiek medicinos, tiek mokslo, tiek pramonės srityse – tai leidžia saugiai naudoti šias technologijas ir išnaudoti jų teikiamą naudą žmogui.
