Regbis ir amerikietiškasis futbolas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs dėl savo fizinės prigimties ir bendros kilmės, yra skirtingos sporto šakos, turinčios unikalias taisykles, žaidimo būdą ir kultūrinę reikšmę. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti abiejų sporto šakų subtilybes, atskleisti jų individualias savybes ir pabrėžti pagrindinius skirtumus, kurie jas išskiria.
Regbis yra komandinė sporto šaka, atsiradusi Anglijoje XIX a. pradžioje. Ši sporto šaka garsėja nepertraukiamu žaidimu ir minimaliu apsauginių priemonių naudojimu. Regbis žaidžiamas dviem pagrindiniais variantais: Regbio sąjunga ir regbio lyga, kurių kiekviena turi savo taisykles. Regbio sąjungos komandą sudaro 15 žaidėjų, o regbio lygos komandą – 13 žaidėjų. Žaidžiama su ovalo formos kamuoliu, o taškai pelnomi įmušus kamuolį į varžovų vartų plotą (bandymas), smūgiuojant jį tarp vartų virpstų arba įmušus kamuolį per skersinį atviro žaidimo metu. Regbiui būdingi grumtynės, rikiuotės ir perdavimų į priekį nebuvimas, akcentuojama fizinė ištvermė, strateginis smūgiavimas ir šoniniai perdavimai.
Kas yra amerikietiškasis futbolas?
Amerikietiškasis futbolas išsivystė iš regbio XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai kontaktinė sporto šaka, kurią žaidžia dvi komandos, sudarytos iš vienuolikos žaidėjų, stačiakampio formos aikštėje su vartų stulpais abiejuose galuose. Ši sporto šaka pasižymi strateginiu sudėtingumu, apsauginių priemonių naudojimu ir skirtingomis žaidimo pozicijomis. Taškai pelnomi pernešant kamuolį į galinę zoną ir taip atliekant „touchdown’ą”, mušant kamuolį per varžovų vartų stulpus arba įveikiant varžovą jo paties galinėje zonoje ir taip atliekant saugų smūgį. Amerikietiškame futbole yra keletas įvarčių, kai komandos turi keturis bandymus pasistūmėti kamuolį dešimt jardų į priekį. Šiam žaidimui būdingi specializuoti vaidmenys, nustatytos partijos ir leidžiama atlikti perdavimą į priekį.
Pagrindiniai skirtumai
Žaidėjų skaičius ir aikštės dizainas: Regbyje paprastai žaidžia didesnės komandos (15 komandų „Union” ir 13 komandų „League”), kurios žaidžia panašaus dydžio aikštėje kaip ir amerikietiškojo futbolo aikštė, tačiau su skirtingais ženklais. Amerikietiškąjį futbolą žaidžia 11 komandų specialiai pažymėtoje aikštėje.
Apsauginės priemonės: Regbio žaidėjai dėvi minimalias apsaugines priemones, daugiausia – kandiklius ir minkštus galvos apdangalus su paminkštinimais. Amerikietiškojo futbolo žaidėjai dėvi daugybę apsauginių priemonių, įskaitant šalmus, pečių apsaugas ir kūno šarvus.
Perdavimai ir žaidimas: Regbis leidžia atlikti tik šoninius arba atgalinius perdavimus, o amerikietiškasis futbolas leidžia atlikti perdavimus į priekį, kurie yra pagrindinis žaidimo aspektas. Regbio žaidimas yra labiau tęstinis, su mažiau pertraukų, palyginti su amerikietiškojo futbolo struktūriniais pasivaikščiojimais ir nustatytais žaidimais.
Taškų skaičiavimas: Nors abiejose sporto šakose taškai skiriami bandymu (amerikietiškame futbole – „touchdown”), skiriasi jų skyrimo būdai ir taškai. Regbyje už bandymą skiriami penki taškai, po kurio galima pelnyti du taškus, o amerikietiškame futbole – šeši taškai su papildomo taško arba dviejų taškų keitimo galimybe.
Susidūrimas ir kontaktas: Regbio kovų taisyklės yra griežtesnės ir reikalauja, kad žaidėjai surištų ir pargriautų varžovus nenaudodami vien tik pečių ar rankų. Amerikietiškasis futbolas leidžia naudoti įvairesnius kovos būdus, todėl būtina naudoti apsaugines priemones.
Žaidimo trukmė ir struktūra: Regbio rungtynės paprastai būna ilgesnės, jas sudaro du 40 minučių trukmės pusfinaliai, o amerikietiškojo futbolo rungtynės žaidžiamos per keturis 15 minučių trukmės ketvirčius.
Išvada
Apibendrinant galima teigti, kad regbis ir amerikietiškasis futbolas turi bendras istorines šaknis ir kai kuriuos panašius elementus, tačiau skiriasi jų žaidimo būdas, taisyklės ir kultūrinė įtaka. Regbis pabrėžia nepertraukiamą žaidimą, šoninius perdavimus ir strateginę padėtį, o amerikietiškasis futbolas pasižymi nustatytais žaidimais, perdavimais į priekį ir specializuotais žaidėjų vaidmenimis. Supratus šiuos skirtumus, galima geriau įvertinti unikalius kiekvienos sporto šakos aspektus ir pasaulinį patrauklumą.
