Lietuvių kalboje tiek būdvardžiai, tiek daiktavardžiai yra kaitomi pagal tam tikras taisykles. Tačiau jų kaitymo principai ir formos skiriasi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius skirtumus tarp būdvardžių ir daiktavardžių kaitymo, kad padėtume geriau suprasti šių kalbos dalių vartojimą.
Būdvardžių kaitymas
Būdvardžiai yra žodžiai, apibūdinantys daiktavardžius ir atsakantys į klausimus „koks?“, „kokia?“, „kokie?“, „kokios?“. Jie kinta pagal giminę, skaičių ir linksnius.
Būdvardžių kaitymo savybės
- Giminės kaitos: Būdvardžiai gali būti vyriškosios arba moteriškosios giminės.
- Vyriškoji giminė: gražus (vienaskaita), gražūs (daugiskaita)
- Moteriškoji giminė: graži (vienaskaita), gražios (daugiskaita)
- Skaičiaus kaitos: Būdvardžiai kinta pagal vienaskaitą ir daugiskaitą.
- Vienaskaita: gražus, graži
- Daugiskaita: gražūs, gražios
- Linksnių kaitos: Būdvardžiai kinta pagal septynis linksnius (vardininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, vietininką, šauksmininką).
- Pavyzdys: gražus namas (vardininkas), gražio namo (kilmininkas), gražiam namui (naudininkas)
Būdvardžių pavyzdžiai
- Vyr. giminės būdvardis „gražus“:
- Vardininkas: gražus
- Kilmininkas: gražio
- Naudininkas: gražiam
- Galininkas: gražų
- Įnagininkas: gražiu
- Vietininkas: gražiame
- Šauksmininkas: gražusis
- Mot. giminės būdvardis „graži“:
- Vardininkas: graži
- Kilmininkas: gražios
- Naudininkas: gražiai
- Galininkas: gražią
- Įnagininkas: gražia
- Vietininkas: gražioje
- Šauksmininkas: gražioji
Daiktavardžių kaitymas
Daiktavardžiai yra žodžiai, kurie nurodo daiktus, asmenis, vietas, sąvokas ir atsako į klausimus „kas?“, „ko?“, „kam?“, „ką?“, „kuo?“, „kur?“. Jie taip pat kinta pagal giminę, skaičių ir linksnius.
Daiktavardžių kaitymo savybės
- Giminės kaitos: Daiktavardžiai gali būti vyriškosios arba moteriškosios giminės.
- Vyriškoji giminė: stalas
- Moteriškoji giminė: knyga
- Skaičiaus kaitos: Daiktavardžiai kinta pagal vienaskaitą ir daugiskaitą.
- Vienaskaita: stalas, knyga
- Daugiskaita: stalai, knygos
- Linksnių kaitos: Daiktavardžiai kinta pagal septynis linksnius (vardininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, vietininką, šauksmininką).
- Pavyzdys: stalas (vardininkas), stalo (kilmininkas), stalui (naudininkas)
Daiktavardžių pavyzdžiai
- Vyriškosios giminės daiktavardis „stalas“:
- Vardininkas: stalas
- Kilmininkas: stalo
- Naudininkas: stalui
- Galininkas: stalą
- Įnagininkas: stalu
- Vietininkas: stale
- Šauksmininkas: stale
- Moteriškosios giminės daiktavardis „knyga“:
- Vardininkas: knyga
- Kilmininkas: knygos
- Naudininkas: knygai
- Galininkas: knygą
- Įnagininkas: knyga
- Vietininkas: knygoje
- Šauksmininkas: knyga
Pagrindiniai skirtumai
Aspektas | Būdvardžiai | Daiktavardžiai |
---|---|---|
Funkcija | Apibūdina daiktavardžius, atsako į klausimus „koks?“, „kokia?“ | Nurodo daiktus, asmenis, vietas, sąvokas, atsako į klausimus „kas?“, „ko?“ |
Giminės kaitos | Vyriškoji ir moteriškoji giminė | Vyriškoji ir moteriškoji giminė |
Skaičiaus kaitos | Vienaskaita ir daugiskaita | Vienaskaita ir daugiskaita |
Linksnių kaitos | Kinta pagal septynis linksnius | Kinta pagal septynis linksnius |
Pavyzdžiai | gražus/graži (būdvardis) | stalas/knyga (daiktavardis) |
Apibendrinant
Būdvardžiai ir daiktavardžiai lietuvių kalboje kinta pagal giminę, skaičių ir linksnius, tačiau jų funkcijos ir vartojimo principai skiriasi. Būdvardžiai apibūdina daiktavardžius ir atsako į klausimus „koks?“, „kokia?“, tuo tarpu daiktavardžiai nurodo daiktus, asmenis, vietas ir sąvokas, atsakydami į klausimus „kas?“, „ko?“. Supratę šiuos skirtumus, galime lengviau vartoti lietuvių kalbos gramatiką ir formuoti taisyklingus sakinius.
Šaltiniai: