Kuo magma skiriasi nuo lavos?

Magma ir lava yra du terminai, kurie dažnai sutinkami geologijoje ir vulkanologijoje, apibūdinantys Žemės viduje ir ant jos paviršiaus vykstančius ugnikalnių procesus. Nors abu reiškiniai yra susiję su ištirpusio uolienų masės judėjimu, svarbu atskirti, kas kiekvieną iš jų charakterizuoja ir kuo jie skiriasi. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra magma ir lava, jų susidarymo procesus, fizines savybes ir vaidmenį ugnikalnių veikloje, taip pat pateiksime aiškų šių dviejų terminų apibrėžimą ir skiriamąsias charakteristikas.

Kas yra magma?

Magma yra itin karšta ištirpusių uolienų masė, esanti Žemės plutos arba aukštesnėse mantijos dalyse. Ji susidaro dėl uolienų lydymosi, kurį sukelia aukšta temperatūra ir spaudimas Žemės viduje. Magmos sudėtį sudaro silikatai – silicio dioksido ir įvairių metalų, pavyzdžiui, magnio ir geležies, junginiai, taip pat jos masėje gali būti dujų pūslelių ir kristalų. Magmos judėjimas ir susikaupimas magma rezervuaruose gali sukelti ugnikalnių išsiveržimus, kai ji pasiekia Žemės paviršių.

Kas yra lava?

Lava yra magma, kuri pasiekusi Žemės paviršių ir išsiliejusi iš ugnikalnio. Kai magma palieka Žemės plutos ar mantijos uždarytą aplinką ir sąlytį su atmosfera ar vandenyno vandenimis, ji vadinama lava. Lavos temperatūra gali būti nuo 700 iki 1200 °C, ir, priklausomai nuo jos kilmės ir cheminės sudėties, ji gali būti skirtingos klampumo. Kai lava atvėsta, ji sukietėja ir formuoja ugnikalnių uolas – bazaltą, andezitą ar riolitą, priklausomai nuo pradinės magmos sudėties.

Apibendrinant

Magma ir lava yra du vulkaninės veiklos aspektai, kurie atskleidžia mūsų planetos dinamiškumą ir geologinę aktyvumą. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra jų buvimo vieta: magma yra Žemės viduje, o lava – ant jos paviršiaus. Magmos ir lavos sąvokos yra svarbios suprantant ugnikalnių procesus, o jų fizikinės savybės lemia daugelį požemių ir paviršiaus formų bei reiškinių, kuriuos matome aplink mus. Ši žinios ne tik praturtina mūsų supratimą apie Žemės struktūrą, bet ir yra būtinos saugumo bei rizikos valdymo priemonės, susijusios su ugnikalnių išsiveržimais.

Šaltiniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *