Lava ir magma yra terminai, susiję su ugnikalnių veikla ir Žemės plutos procesais. Nors šie terminai dažnai naudojami kalbant apie ugnikalnius ir vulkaninę veiklą, jie reiškia skirtingus dalykus. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo skiriasi lava nuo magmos, ir paaiškinsime jų savybes bei reikšmę.
Magma yra karštas, išsilydęs uolienų mišinys, esantis Žemės mantijoje ir plutoje. Ji susidaro dėl intensyvaus karščio ir slėgio giliuose Žemės sluoksniuose. Magma gali turėti įvairių cheminių elementų ir mineralų, taip pat dujų burbuliukų, kurie susidaro dėl aukšto slėgio. Magma yra laikoma žemės viduje, o jos temperatūra gali siekti nuo 700 iki 1300 laipsnių Celsijaus.
Magma yra pagrindinė medžiaga, iš kurios susidaro ugnikalniai. Kai magma kyla aukštyn link Žemės paviršiaus, ji gali kauptis magmos kamerose po ugnikalniais. Jei slėgis tampa per didelis, magma gali prasiveržti pro Žemės plutos plyšius, sukeldama vulkaninį išsiveržimą.
Kas yra lava?
Lava yra magma, kuri išsiveržė į Žemės paviršių per ugnikalnio išsiveržimą. Kai magma pasiekia paviršių, ji praranda dalį savo dujų ir tampa lava. Lava teka žemyn nuo ugnikalnio šlaitų, kol ji atvėsta ir sukietėja, formuodama naujas uolienas. Lavos temperatūra paprastai yra šiek tiek žemesnė nei magmos, tačiau vis dar labai aukšta, siekianti nuo 700 iki 1200 laipsnių Celsijaus.
Lava gali būti įvairių tipų, priklausomai nuo jos cheminės sudėties ir konsistencijos. Pavyzdžiui, skysta lava, vadinama bazaltine lava, teka greitai ir toli nuo išsiveržimo vietos, o klampesnė lava, vadinama andezitine arba riolitine lava, teka lėčiau ir suformuoja storesnius sluoksnius.
Apibendrinant
Lava ir magma yra susiję, tačiau skiriasi savo buvimo vieta ir būkle. Magma yra karštas, išsilydęs uolienų mišinys, esantis Žemės mantijoje ir plutoje, o lava yra magma, kuri išsiveržė į Žemės paviršių. Magma formuojasi giliuose Žemės sluoksniuose ir gali kauptis po ugnikalniais, o lava teka paviršiumi ir suformuoja naujas uolienas, kai atvėsta ir sukietėja. Abu šie procesai yra esminiai vulkaninės veiklos elementai ir turi didelę reikšmę Žemės geologiniams procesams bei kraštovaizdžio formavimuisi.
