Metalo lydiniai žalvaris ir bronza yra plačiai naudojami įvairiose pramonės šakose dėl jų unikalių fizinių savybių ir lengvos apdirbamosios. Nors abu lydiniai yra pagrįsti vario pagrindu, jų sudėtis, savybės ir panaudojimas skiriasi. Šiame straipsnyje nagrinėsime pagrindinius šių metalų skirtumus.
Žalvaris yra vario ir cinko lydinys. Jo sudėtyje gali būti nuo 5% iki 45% cinko, o likusi dalis dažniausiai yra varis. Žalvario savybės gali kisti priklausomai nuo cinko kiekio: didesnis cinko kiekis padidina lydinio kietumą ir stiprumą, tačiau mažina plastinumą. Žalvaris dažniausiai naudojamas muzikos instrumentų, armatūros, santechnikos detalių gamyboje dėl jo atsparumo korozijai ir lengvo formavimo.
Kas yra bronza?
Bronza, kitaip nei žalvaris, yra vario ir kito metalo – paprastai alavo – lydinys. Bronzos sudėtyje alavo kiekis svyruoja nuo 5% iki 20%. Bronza yra žinoma dėl savo tvirtumo ir atsparumo dilimui, ypač svarbu, kai reikia medžiagos, atsparios trinčiai. Dėl šių savybių bronza dažnai naudojama statybose, pramoninėse mašinose, skulptūrų kūrime ir istoriniuose ginkluose.
Apibendrinant
Žalvaris ir bronza yra svarbūs pramoniniai lydiniai, kurių sudėtis lemia jų naudojimą įvairiose srityse. Nors abu yra pagrįsti vario pagrindu, žalvaris dažniau naudojamas ten, kur reikalingas atsparumas korozijai ir lengva formuojamumas, o bronza – ten, kur reikalinga didelė trinties atsparumo savybė. Pagal jų specifines savybes, galima pasirinkti tinkamiausią lydinį konkrečiai pramonės ar meno sričiai.
