Dar prieš kelis dešimtmečius vairuotojai turėjo dvi alyvos kanistrų eilutes garaže: vieną vasarai, kitą žiemai. Keičiantis sezonams, reikėjo keisti ir tepalą – žiemą naudoti skystesnį, vasarą tirštesnį. Šiandien viskas paprasčiau, tačiau skirtumai tarp žieminių ir vasarinių tepalų niekur nedingo – jie tiesiog tapo išmanesni ir universalesni.
Žieminiai tepalai sukurti taip, kad neprarastų savo takumo šaltyje. Kai temperatūra krenta žemiau nulio, alyva natūraliai tirštėja – tai reiškia, kad variklio siurbliui sunkiau ją paskirstyti, o metalinės dalys kelias sekundes dirba be tinkamo tepimo.
Žieminiai tepalai pasižymi mažu klampumu esant žemai temperatūrai, todėl jie greičiau pasiekia visas variklio vietas vos po užvedimo. Tai padeda sumažinti dėvėjimąsi, lengviau užvesti automobilį ir sutaupyti degalų.
Dauguma šiuolaikinių žieminių tepalų pažymėti raide W (angl. winter) – pvz., 0W, 5W, 10W. Kuo mažesnis skaičius prieš „W“, tuo alyva geriau teka šaltyje. Tokie tepalai dažniausiai naudojami šaltuose klimatuose arba žiemą, kai temperatūra nukrenta iki –25 ar net –40 °C.
Kas yra vasariniai tepalai?
Vasariniai tepalai buvo kuriami atlaikyti karštį. Kai oro temperatūra pakyla, alyva skystėja, o jei ji per skysta – gali nebesuformuoti pakankamos tepimo plėvelės tarp variklio dalių.
Tokie tepalai turi didesnį klampumą aukštoje temperatūroje, todėl geriau saugo variklį nuo trinties ir perkaitimo. Tradiciniai vasariniai tepalai anksčiau būdavo žymimi tik skaičiumi be raidės „W“, pavyzdžiui, SAE 30, SAE 40, SAE 50 – šie rodmenys nurodydavo, kokia klampa išlaikoma prie 100 °C.
Šiandien vasarinės alyvos dažniausiai naudojamos šiltuose regionuose arba specifiniuose varikliuose, pavyzdžiui, motociklų ar žemės ūkio technikos, kurie dirba esant aukštai temperatūrai ir didelėms apkrovoms.
Visasezoniniai tepalai – šiuolaikinis sprendimas
Modernūs tepalai dažniausiai yra vadinamieji visasezoniniai arba daugiaklasiai. Jie jungia abiejų pasaulių privalumus: išlieka skysti šaltyje, bet nesuskyla karštyje. Tokie produktai žymimi dviguba klasifikacija, pavyzdžiui, 5W30, 5W40 ar 10W50.
Pirmasis skaičius su „W“ nurodo alyvos elgesį šaltyje, o antrasis – karštyje. Štai kodėl 5W30 ar 5W40 tinka tiek žiemai, tiek vasarai – jos keisti dėl sezono paprastai nebereikia. Tačiau tai nereiškia, kad visi tepalai vienodi: jų formulės, priedai ir klampumo ribos vis tiek pritaikytos skirtingiems varikliams ir sąlygoms.
Kaip pasirinkti tinkamą tepalą?
Nors daugiasezoniniai tepalai pašalino būtinybę sezoniniam keitimui, pasirinkimas vis tiek turi būti pagrįstas. Svarbu atsižvelgti į:
gamintojo rekomendacijas (nurodomas konkretus klampumo diapazonas ir specifikacijos, pvz., API, ACEA ar gamykliniai standartai);
klimato sąlygas, ypač jei automobilis eksploatuojamas ekstremaliomis temperatūromis;
variklio būklę – naujesniems tinka skystesni tepalai (pvz. 0W20), o senesniems ar apkrautiems – tirštesni (pvz. 10W40, 15W50);
kuro tipą ir taršos sistemas – kai kuriems dyzeliniams su DPF reikalingi specialūs mažo peleningumo (low SAPS) tepalai.
Ką verta prisiminti apie sezoninius tepalus
Anksčiau skirtumas tarp vasarinių ir žieminių tepalų buvo labai aiškus – reikėjo keisti alyvą du kartus per metus. Šiandien dėl pažangių priedų ir sintetinių bazių vienas tepalas gali atlaikyti tiek šaltį, tiek karštį.
Trumpai tariant:
žieminiai tepalai sukurti, kad neprarastų takumo šaltyje;
vasariniai – kad neišsiskystintų karštyje;
visasezoniniai jungia abu šiuos bruožus ir dažniausiai naudojami šiuolaikiniuose automobiliuose.
O konkrečios klasės – ar tai būtų 5W30, 5W40, ar kita – parenkamos pagal variklio tipą ir gamintojo rekomendacijas. Todėl svarbiausia ne pats sezonas, o tinkamai pasirinktas tepalas konkrečiam varikliui ir eksploatacijos sąlygoms.
