Lietuvos Darbo kodeksas (DK) buvo esminis teisės aktas, reguliuojantis darbo santykius šalyje. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, kuris pakeitė senąjį. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius skirtumus tarp senojo ir naujojo Darbo kodekso.
Daugiausia orientuotas į standartines darbo sutartis ir mažiau dėmesio skyrė įvairioms darbo formoms.
Darbo sutarčių rūšių ir darbo santykių formų pasirinkimas buvo ribotas.
Naujas Darbo kodeksas:
Įtrauktos naujos darbo sutarčių formos, tokios kaip projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis ir pameistrystės sutartis.
Darbo formos tapo lankstesnės, suteikdamos daugiau galimybių tiek darbdaviams, tiek darbuotojams pasirinkti jiems tinkamiausią darbo santykių modelį.
2. Darbo ir poilsio laikas
Senasis Darbo kodeksas:
Griežtai reglamentavo darbo ir poilsio laiką.
Ribotos galimybės lanksčiai organizuoti darbo laiką.
Naujas Darbo kodeksas:
Suteikia daugiau lankstumo organizuojant darbo laiką, leidžiant suderinti darbuotojų ir darbdavių poreikius.
Įtvirtina galimybę sudaryti susitarimus dėl suminės darbo laiko apskaitos, lankstaus darbo grafiko ir nuotolinio darbo.
3. Atostogos ir kitos socialinės garantijos
Senasis Darbo kodeksas:
Nustatė minimalų atostogų laikotarpį – 28 kalendorines dienas.
Naujas Darbo kodeksas:
Standartinė kasmetinių atostogų trukmė yra 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę).
Numato papildomas garantijas tam tikroms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, ilgesnes atostogas jaunimui iki 18 metų, neįgaliesiems ir tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų ar neįgalius vaikus iki 18 metų.
4. Darbo santykių nutraukimas
Senasis Darbo kodeksas:
Griežtai reglamentavo darbo santykių nutraukimo tvarką.
Riboti pagrindai nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Naujas Darbo kodeksas:
Įtvirtina daugiau pagrindų nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, pvz., sumažėjus darbdavio darbo apimtims ar reorganizavus įmonę.
Darbdaviai privalo išmokėti didesnes išeitines išmokas, priklausomai nuo darbuotojo darbo stažo įmonėje.
5. Kolektyviniai santykiai ir darbo ginčai
Senasis Darbo kodeksas:
Kolektyviniai santykiai ir darbo ginčų sprendimo mechanizmai buvo riboti ir mažiau apibrėžti.
Naujas Darbo kodeksas:
Skatina kolektyvines derybas ir susitarimų sudarymą tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų.
Įtvirtina darbo ginčų komisijų vaidmenį, suteikiant daugiau galimybių taikiai spręsti darbo ginčus.
6. Darbo užmokestis
Senasis Darbo kodeksas:
Mažiau dėmesio skyrė skaidriam ir aiškiam darbo užmokesčio nustatymui.
Naujas Darbo kodeksas:
Reikalauja, kad darbo sutartyse būtų aiškiai nurodytas darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys.
Įtvirtina galimybę darbo užmokestį derinti su darbuotojų veiklos rezultatais ir darbo našumu.
Apibendrinant
Naujasis Darbo kodeksas, palyginti su senuoju, suteikia daugiau lankstumo darbo santykiuose, įtraukia naujas darbo sutarčių formas, sudaro galimybes lanksčiau organizuoti darbo ir poilsio laiką bei numato daugiau socialinių garantijų darbuotojams. Taip pat yra išplėstos darbo santykių nutraukimo galimybės, sustiprintas kolektyvinių santykių reguliavimas ir darbo ginčų sprendimo mechanizmai. Šie pokyčiai buvo skirti prisitaikyti prie šiuolaikinės darbo rinkos poreikių ir sudaryti geresnes sąlygas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
