Mokslinių tyrimų metodikos yra esminis dalykas sistemingai siekiant naujų žinių. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai yra du pagrindiniai ramsčiai didžiulėje mokslinių tyrimų strategijų įvairovėje, kiekvienas iš jų turi savo unikalų požiūrį į duomenų rinkimą ir analizę. Suprasti šių metodikų skirtumus labai svarbu įvairių sričių tyrėjams, mokslininkams ir specialistams, nes tai padeda jiems pasirinkti metodą atsižvelgiant į tyrimo pobūdį ir duomenų, kuriuos jie siekia surinkti, rūšį. Šiame straipsnyje gilinamasi į pagrindinius kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumus, pateikiamos įžvalgos apie atitinkamas jų metodikas, taikymą ir rezultatus.
Kiekybiniams moksliniams tyrimams būdinga tai, kad juose naudojami struktūrizuoti metodai, pavyzdžiui, apklausos, klausimynai ir statistinė analizė, siekiant surinkti išmatuojamus, skaitinius duomenis. Šio tipo tyrimais siekiama kiekybiškai įvertinti problemą, generuojant skaitinius duomenis arba duomenis, kuriuos galima transformuoti į naudingus statistinius duomenis. Daugiausia dėmesio skiriama objektyviems matavimams ir statistinei, matematinei ar skaitinei duomenų, surinktų apklausų, klausimynų ir apklausų metu arba manipuliuojant jau esamais statistiniais duomenimis naudojant skaičiavimo metodus, analizei. Kiekybiniai tyrimai naudojami siekiant kiekybiškai įvertinti požiūrį, nuomonę, elgseną ir kitus apibrėžtus kintamuosius bei apibendrinti didesnės imties populiacijos rezultatus.
Kas yra kokybiniai tyrimai?
Kita vertus, kokybiniai tyrimai visų pirma yra žvalgomieji tyrimai. Jis naudojamas siekiant suprasti pagrindines priežastis, nuomones ir motyvus. Jis suteikia įžvalgų apie problemą arba padeda plėtoti idėjas ar hipotezes galimiems kiekybiniams tyrimams. Kokybinis tyrimas taip pat naudojamas siekiant atskleisti mąstymo ir nuomonių tendencijas ir gilintis į problemą. Duomenys renkami kitokiu būdu, sutelkiant dėmesį į natūralią aplinką ir žmonių jai suteikiamas reikšmes. Taikomi tokie metodai kaip stebėjimas dalyvaujantiesiems, giluminiai interviu ir tikslinės grupės. Atliekant šio tipo tyrimus gaunamos išvados, kurių negalima gauti taikant statistines procedūras ar kitas kiekybinio įvertinimo priemones.
Pagrindiniai skirtumai
Duomenų tipas: Kiekybiniuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama skaičiams ir išmatuojamoms formoms, siekiama objektyvumo ir statistinės analizės. Kokybiniai tyrimai, priešingai, susiję su aprašymais ir savybėmis, kurias galima stebėti, bet kurių negalima išmatuoti, daugiausia dėmesio skiriant subjektyviam patirties aiškinimui.
Tyrimų metodologija: Kiekybiniuose tyrimuose dažnai naudojamos didelės imtys ir standartizuotos duomenų rinkimo priemonės empiriniams įrodymams surinkti. Kokybinių tyrimų metodikos yra lankstesnės, todėl jas galima koreguoti tyrimo eigoje ir paprastai jos apima mažesnes, tikslingesnes imtis.
Tikslas ir rezultatai: Kiekybinių tyrimų tikslas – patikrinti hipotezes, nustatyti priežastis ir pasekmes bei atlikti prognozes. Kokybinių tyrimų tikslas – tyrinėti idėjas, suprasti reiškinius ir atsakyti į klausimus, susijusius su patirtimi, reikšmėmis ir santykiais.
Duomenų analizė: Kiekybiniuose tyrimuose duomenų analizė apima statistinius metodus, kuriais siekiama nustatyti dėsningumus, sąsajas ir galbūt numatyti rezultatus. Tačiau kokybinė duomenų analizė yra labiau interpretacinio pobūdžio, ja siekiama suprasti, kaip ir kodėl vyksta tam tikras reiškinys, todėl dažnai gaunamos sudėtingesnės ir niuansuotesnės išvados.
Taikymas: Kiekybiniai tyrimai dažnai taikomi tokiose srityse kaip gamtos mokslai ir ekonomika, kur tyrimų tikslas – patikrinti teorijas ar hipotezes ir gauti tikslius, kiekybiškai įvertinamus ir apibendrinamus rezultatus. Kokybiniai tyrimai plačiai taikomi socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, kur siekiama suprasti sudėtingas žmonių patirtis ir motyvus.
Išvados
Kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodikos tarnauja skirtingiems tyrimų poreikiams ir dažnai naudojamos viena kitą papildydamos, kad būtų galima visapusiškai suprasti tyrimo problemą. Kiekybinių tyrimų pranašumas – jų mastas ir tikslumas, todėl jie tinka hipotezėms tikrinti ir patvirtinti. Kokybiniai tyrimai, pasižymintys gilumu ir detalumu, yra neįkainojami tiriant sudėtingus klausimus ir reiškinius. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų pasirinkimas arba jų derinimas priklauso nuo tyrimo klausimo, tikslų ir tiriamųjų duomenų pobūdžio. Suprasdami jų skirtumus, tyrėjai gali pasirinkti tinkamiausią metodą, atitinkantį konkrečius tyrimo tikslus, ir galiausiai praturtinti surinktos informacijos kokybę ir išsamumą.
