Pirtis ir sauna – tai dvi skirtingos, bet labai panašios kūno šildymo ir sveikatinimo tradicijos, kurios dažnai vartojamos kaip sinonimai. Abi jos turi tą patį tikslą: prakaitavimas, organizmo valymas, atsipalaidavimas ir sveikatos stiprinimas. Tačiau šių dviejų šilumos terapijų skirtumai slypi temperatūroje, drėgmėje, tradicijose ir net kultūriniuose niuansuose. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuo skiriasi sauna nuo pirties, kad galėtumėte pasirinkti tai, kas labiausiai tinka jūsų poreikiams ir pomėgiams.
Sauna – tai sausos šilumos procedūra, kilusi iš Suomijos, kur ji yra neatsiejama nacionalinės kultūros dalis. Saunoje oras stipriai įkaitinamas, bet drėgmė lieka labai maža.
Pagrindinės saunos savybės:
Aukšta temperatūra – dažniausiai nuo 80 iki 110 °C.
Maža drėgmė – paprastai ne daugiau kaip 10–15 %.
Karštas, sausas oras leidžia kūnui stipriai prakaituoti.
Akmuo šildomas elektriniu ar malkiniu pečiumi, bet vandens ant akmenų pilama nedaug arba visai nepilama.
Procedūra trumpesnė – saunoje dažnai sėdima trumpiau dėl intensyvios kaitros.
Sauna ypač tinka tiems, kurie mėgsta sausą šilumą, nori greito ir stipraus prakaitavimo bei šiek tiek griežtesnių sąlygų.
Kas yra pirtis?
Pirtis – tai tradicinė lietuviška ar rusiška drėgno oro pirtis, kurioje šiluma pasiskirsto švelniau, o garas ir drėgmė atlieka pagrindinį vaidmenį. Lietuvoje pirties tradicijos siekia šimtmečius ir yra giliai įsišaknijusios kaimo kultūroje.
Pagrindinės pirties savybės:
Vidutinė temperatūra – dažniausiai nuo 50 iki 80 °C.
Didelė drėgmė – dažnai siekia net iki 60–100 %, priklausomai nuo garo pylimo intensyvumo.
Garas (liaudiškai „pirčio dvasia“) yra svarbiausia – vanduo pilamas ant įkaitintų akmenų.
Naudojami vantos – iš beržų, ąžuolų ar eglių šakelių, skirtos masažui, kraujotakos suaktyvinimui.
Pirtis yra švelnesnė kūnui, bet labiau rituališka ir „gyvesnė“. Ji skatina ne tik fizinį atsipalaidavimą, bet ir emocinį atsijungimą nuo kasdienybės.
Pagrindiniai skirtumai tarp saunos ir pirties
Savybė
Sauna
Pirtis
Kilmė
Suomija
Lietuva, Rusija
Temperatūra
Aukšta (80–110 °C)
Vidutinė (50–80 °C)
Drėgmė
Maža (10–15 %)
Didelė (iki 100 %)
Šilumos tipas
Sausas karštis
Drėgnas, garinis karštis
Garas
Paprastai nenaudojamas arba minimalus
Svarbiausias elementas – garas išpilamas ant akmenų
Vantos naudojimas
Nenaudojamos
Naudojamos vantos (beržinės, ąžuolinės ir kt.)
Atmosfera
Sterilesnė, asketiškesnė
Šiltesnė, rituališkesnė, kartais bendra
Prakaitavimas
Intensyvus ir greitas
Švelnesnis, palaipsniui
Apibendrinant
Nors sauna ir pirtis turi tą patį tikslą – valyti organizmą, gerinti sveikatą ir atpalaiduoti kūną, jų skirtumai yra akivaizdūs. Sauna – tai sausos šilumos procedūra, pasižyminti aukšta temperatūra ir greitu efektu. Pirtis – tai drėgno oro šilumos ritualas, švelnesnis, bet gilesnis savo pojūčiu ir tradicijomis. Jei norite greito, intensyvaus prakaitavimo – rinkitės sauną. Jei norite ilgesnio, šilto, rituališko proceso su natūraliais kvapais ir vanojimu – lietuviška pirtis bus nepakeičiama.
