Siekiant žinių ir supratimo, labai svarbu atskirti mokslinę teoriją nuo nemokslinės teorijos. Šis atskyrimas susijęs ne tik su turiniu, bet ir su metodais bei principais, kuriais grindžiamas šių teorijų formavimas ir patvirtinimas. Suprasti šį skirtumą labai svarbu kiekvienam, kuris užsiima moksliniais tyrimais, švietimu ar tiesiog orientuojasi didžiulėje šiuolaikinio pasaulio informacijos gausoje.
Mokslinė teorija – tai gerai pagrįstas tam tikro gamtos pasaulio aspekto paaiškinimas, paremtas faktų, kurie buvo pakartotinai patvirtinti stebėjimais ir eksperimentais, visuma. Mokslinės teorijos kuriamos taikant mokslinį metodą, kuris apima sistemingą stebėjimą, eksperimentavimą ir hipotezių formulavimą. Pagrindinė mokslinių teorijų savybė yra ta, kad jas galima empiriškai patikrinti ir falsifikuoti. Tai reiškia, kad empiriniais įrodymais galima įrodyti, jog jos klaidingos. Mokslinių teorijų pavyzdžiai: evoliucijos teorija, reliatyvumo teorija ir ligų mikrobų teorija. Šios teorijos yra pagrįstos dideliu kiekiu empirinių duomenų ir dėl savo patikimumo ir prognozavimo galios yra plačiai pripažintos mokslo bendruomenėje.
Kas yra nemokslinė teorija?
Nemokslinės teorijos, priešingai, yra paaiškinimai arba modeliai, kurie nėra pagrįsti moksliniu metodu. Jos gali būti pagrįstos asmeniniais įsitikinimais, kultūrinėmis tradicijomis ar kitais neempiriniais tyrimo metodais. Nemokslinės teorijos nebūtinai yra klaidingos ar negaliojančios; jos tiesiog neatitinka empirinių ir metodologinių mokslo standartų. Šių teorijų dažnai negalima patikrinti ar falsifikuoti taip, kaip mokslinių teorijų. Pavyzdžiai – įvairios filosofinės teorijos, religinės doktrinos ir metafizinės sąvokos.
Pagrindiniai skirtumai
Pagrindinis skirtumas tarp mokslinių ir nemokslinių teorijų yra jų formulavimo ir patvirtinimo metodas. Mokslinės teorijos yra pagrįstos empiriniais įrodymais ir yra griežtai tikrinamos bei falsifikuojamos, o nemokslinės teorijos gali būti empiriškai nepatikrinamos ir gali remtis neempirinėmis patvirtinimo formomis. Be to, mokslinės teorijos dažnai būna dinamiškos, kintančios ir plėtojamos atsiradus naujiems įrodymams, o nemokslinės teorijos gali būti statiškesnės ir pagrįstos pastoviais principais ar įsitikinimais.
Išvada
Apibendrinant galima pasakyti, kad norint suprasti žinių ir įrodymų pobūdį labai svarbu atskirti mokslines ir nemokslines teorijas. Mokslinės teorijos suteikia patikimą, empirinį ir patikrinamą pagrindą gamtos pasauliui suprasti, o nemokslinės teorijos siūlo įvairias perspektyvas, kurios gali būti pagrįstos skirtingais pagrindais. Šių dviejų tipų teorijų skirtumo suvokimas leidžia aiškiau suprasti mus supantį pasaulį ir suteikia informacijos apie mūsų požiūrį į žinių įgijimą ir vertinimą įvairiose srityse.
