Refleksai yra automatinės reakcijos į išorinius ar vidinius dirgiklius, kurios padeda organizmui greitai reaguoti į aplinkos pokyčius ir apsisaugoti nuo pavojų. Refleksai skirstomi į sąlyginius ir nesąlyginius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius skirtumus tarp sąlyginių ir nesąlyginių refleksų.
Nesąlyginiai refleksai yra įgimtos, automatinės reakcijos į specifinius dirgiklius, kurios pasireiškia be išankstinio mokymosi. Šie refleksai yra svarbūs organizmo išlikimui ir yra būdingi visiems tos pačios rūšies individams.
Nesąlyginių refleksų savybės
Įgimti: Nesąlyginiai refleksai yra paveldimi ir pasireiškia nuo gimimo.
Automatiniai: Šie refleksai yra automatiniai ir nereikalauja sąmoningo mąstymo ar valios.
Pastovūs: Nesąlyginių refleksų intensyvumas ir forma yra pastovūs ir nesikeičia per visą gyvenimą.
Universalūs: Nesąlyginiai refleksai yra būdingi visiems tos pačios rūšies individams.
Apsauginiai: Dažnai turi apsauginę funkciją, padedančią organizmui išvengti pavojų ar išgyventi.
Nesąlyginių refleksų pavyzdžiai
Akių mirksėjimas: Reakcija į stiprų šviesos šaltinį ar objektą, kuris artėja prie akių.
Kelio refleksas: Kojos judesys, kai kelio sausgyslė yra švelniai stuksenama.
Kvėpavimo refleksas: Automatinis kvėpavimo procesas, palaikantis gyvybę.
Seilėtekio refleksas: Seilių išsiskyrimas reaguojant į maistą burnoje.
Kas yra sąlyginiai refleksai?
Sąlyginiai refleksai yra išmoktos reakcijos į specifinius dirgiklius, kurios susiformuoja per mokymosi ir patirties procesus. Šie refleksai atsiranda, kai nesąlyginis dirgiklis yra pakartotinai susiejamas su nauju, sąlyginiu dirgikliu.
Sąlyginių refleksų savybės
Išmokti: Sąlyginiai refleksai susiformuoja per mokymąsi ir patirtį.
Priklausomi nuo sąlygų: Šie refleksai pasireiškia tik tada, kai yra specifinės sąlygos ar dirgikliai.
Kintami: Sąlyginių refleksų intensyvumas ir forma gali keistis per laiką ir priklauso nuo patirties ir mokymosi.
Individualūs: Sąlyginiai refleksai gali skirtis tarp skirtingų tos pačios rūšies individų.
Lankstūs: Sąlyginiai refleksai gali būti modifikuojami arba išnykti, jei sąlygos pasikeičia arba dirgiklis nustoja veikti.
Sąlyginių refleksų pavyzdžiai
Pavlovo šuns eksperimentas: Šuo išmoksta seilėtis reaguojant į varpelio garsą, kuris buvo susietas su maisto davimu.
Baimės refleksai: Asmuo gali išmokti bijoti tam tikro garso ar objekto, jei jis buvo susijęs su nemalonia patirtimi.
Automobilio vairavimas: Vairuotojas automatiškai stabdo, kai mato raudoną šviesoforo signalą, nors šis veiksmas buvo išmoktas per mokymąsi.
Pagrindiniai skirtumai
Aspektas
Nesąlyginiai refleksai
Sąlyginiai refleksai
Kilmė
Įgimti
Išmokti per mokymąsi
Automatiniai
Taip
Taip, bet priklauso nuo sąlygų
Pastovumas
Pastovūs per visą gyvenimą
Kintami, priklauso nuo patirties ir mokymosi
Universalumas
Būdingi visiems tos pačios rūšies individams
Gali skirtis tarp skirtingų individų
Lankstumas
Nelankstūs, nesikeičia
Lankstūs, gali būti modifikuojami arba išnykti
Funkcija
Dažnai apsauginė
Priklauso nuo išmoktų sąlygų ir patirties
Pavyzdžiai
Akių mirksėjimas, kelio refleksas, kvėpavimas
Pavlovo šuns eksperimentas, baimės refleksai, automobilio vairavimas
Apibendrinant
Nesąlyginiai refleksai yra įgimtos, automatinės reakcijos į specifinius dirgiklius, kurios yra pastovios ir būdingos visiems tos pačios rūšies individams. Jie dažnai atlieka apsauginę funkciją. Sąlyginiai refleksai yra išmoktos reakcijos, kurios susiformuoja per mokymąsi ir patirtį. Jie yra lankstesni ir gali keistis priklausomai nuo patirties ir aplinkos sąlygų. Supratę šiuos skirtumus, galime geriau suprasti, kaip mūsų kūnas reaguoja į skirtingus dirgiklius ir kaip mokymasis bei patirtis gali paveikti mūsų elgesį.
