Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra ekonominis rodiklis, kuris matuoja šalies ekonomikos veiklos mastą. Yra du pagrindiniai BVP tipai: nominalus ir realus BVP. Šie du tipai turi skirtingas funkcijas ir naudojimo būdus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius skirtumus tarp nominalaus ir realaus BVP.
Nominalus BVP yra bendrasis vidaus produktas, apskaičiuotas naudojant esamų metų kainas. Jis matuoja prekių ir paslaugų rinkos vertę einamosiomis kainomis, neatsižvelgiant į infliaciją ar defliaciją.
Savybės
Einamosios kainos: Nominalus BVP apskaičiuojamas pagal prekių ir paslaugų kainas tų metų, kuriais vykdoma apskaita.
Infliacijos įtaka: Nominalus BVP gali būti paveiktas kainų lygio pokyčių, todėl infliacija ar defliacija gali iškreipti tikrąjį ekonomikos augimo vaizdą.
Paplitimas: Dažnai naudojamas trumpalaikiams ekonomikos pokyčiams vertinti ir palyginti ekonomikos dydį tarp skirtingų laikotarpių einamosiomis kainomis.
Naudojimas
Ekonominių sąlygų vertinimas: Nominalus BVP naudojamas vertinant einamųjų metų ekonomines sąlygas ir lyginant jas su ankstesniais metais.
Valstybių palyginimas: Naudojamas lyginant skirtingų valstybių ekonomikų dydžius be koregavimo dėl kainų lygio skirtumų.
Realus BVP
Apibrėžimas
Realus BVP yra bendrasis vidaus produktas, apskaičiuotas naudojant pastovių metų kainas. Jis atspindi prekių ir paslaugų kiekį, pagamintą per tam tikrą laikotarpį, ir leidžia eliminuoti infliacijos ar defliacijos įtaką.
Savybės
Pastovios kainos: Realus BVP apskaičiuojamas pagal bazinių metų kainas, todėl kainų pokyčiai yra eliminuojami.
Infliacijos koregavimas: Realus BVP suteikia tikresnį ekonomikos augimo vaizdą, nes eliminuojama infliacijos ar defliacijos įtaka.
Ekonomikos augimo matavimas: Realus BVP yra svarbus rodiklis ilgalaikiam ekonomikos augimui matuoti ir analizuoti.
Naudojimas
Ekonomikos augimo analizė: Realus BVP naudojamas ilgalaikiam ekonomikos augimui vertinti ir tikriems gamybos apimties pokyčiams matuoti.
Politikos sprendimai: Naudojamas ekonominės politikos sprendimams priimti, nes jis atspindi tikrąjį ekonomikos našumo pokytį.
Pagrindiniai Skirtumai
Aspektas
Nominalus BVP
Realus BVP
Apskaičiavimo bazė
Einamosios metų kainos
Pastovių (bazinių) metų kainos
Infliacijos įtaka
Įtraukiama infliacijos ar defliacijos įtaka
Infliacija ar defliacija eliminuojama
Ekonomikos augimo matavimas
Neatspindi tikrojo ekonomikos augimo dėl kainų pokyčių
Atspindi tikrąjį ekonomikos augimą, pašalinant kainų pokyčius
Naudojimo sritis
Trumpalaikių pokyčių vertinimas, palyginimas be koregavimo dėl kainų skirtumų
Ilgalaikio ekonomikos augimo analizė, ekonominės politikos sprendimai
Pavyzdys
Tarkime
2020 metais šalies BVP buvo 1 trilijonas eurų.
2021 metais šalies BVP buvo 1,1 trilijono eurų, tačiau infliacija per šį laikotarpį buvo 5%.
Nominalus BVP rodo, kad ekonomika padidėjo nuo 1 trilijono iki 1,1 trilijono eurų (10% augimas), tačiau realus BVP, atsižvelgiant į infliaciją, rodo tik 4,8% tikrojo ekonomikos augimo.
Apibendrinant
Nominalus ir realus BVP yra du skirtingi ekonomikos veiklos matavimo būdai. Nominalus BVP apskaičiuojamas naudojant einamųjų metų kainas, todėl jis gali būti paveiktas infliacijos ar defliacijos. Realus BVP apskaičiuojamas naudojant pastovių metų kainas, todėl jis suteikia tikresnį ekonomikos augimo vaizdą, eliminuojant kainų lygio pokyčius. Tiek nominalus, tiek realus BVP yra svarbūs rodikliai, naudojami skirtingais tikslais ekonomikos analizėje ir politikos formavime.
