Kontrabosas ir violončelė yra du styginiai instrumentai, dažnai naudojami orkestruose, tačiau jie skiriasi savo dydžiu, skambesiu, registru, stygų skaičiumi ir vaidmeniu muzikiniuose kūriniuose. Abu instrumentai priklauso styginių instrumentų šeimai, tačiau kontrabosas yra didžiausias ir žemiausio registro styginis instrumentas, o violončelė – šiek tiek mažesnė, skamba aukštesniu tonu.
Kontrabosas – tai didžiausias orkestrinis styginis instrumentas, kuris dažniausiai groja žemiausius tonus ir suteikia kūriniui gylį bei ritminį pagrindą. Jis turi keturias (rečiau penkias) stygas ir yra suderintas per ketvirtas intervalas. Kontrabosas dažniausiai naudojamas orkestruose, džiazo ansambliuose, taip pat yra mėgstamas solo grojant klasikinius ir modernius kūrinius.
Pagrindinės kontraboso savybės:
Dydis: Didžiausias styginis instrumentas, aukštis siekia apie 1,8 metrus.
Suderinimas: Keturių stygų suderinimas per ketvirtas (E1, A1, D2, G2) arba penktas intervalas.
Skambesys: Giliausias ir žemiausias garsas styginių šeimoje.
Naudojimas: Dažniausiai naudojamas orkestruose, džiazo grupėse ir kartais kaip solo instrumentas.
Grojimo būdas: Gali būti grojamas pirštais arba smičiumi, grojamas stovint arba sėdint ant specialios kėdės.
Pavyzdys: Kontrabosas dažnai atlieka bosinę liniją, kuri padeda palaikyti ritminį pagrindą orkestro ar ansamblio kūrinyje.
Kas yra Violončelė?
Violončelė yra mažesnė už kontrabosą ir skamba aukštesniu registru. Violončelė turi keturias stygas, kurių suderinimas yra per penktas intervalas. Ji turi platų garso diapazoną, todėl gali groti tiek žemus, tiek aukštus tonus, dėl ko yra labai lanksti ir dažnai naudojama kaip solo instrumentas.
Pagrindinės violončelės savybės:
Dydis: Mažesnė nei kontrabosas, bet didesnė nei smuikas ar altas, paprastai siekia apie 1,2 metro.
Suderinimas: Keturių stygų suderinimas per penktas (C2, G2, D3, A3) intervalas.
Skambesys: Garsas yra švelnus, gilus, gali išgauti tiek žemas, tiek aukštas natas.
Naudojimas: Dažnai naudojama kaip solo instrumentas, taip pat kameriniuose ansambliuose ir orkestruose.
Grojimo būdas: Grojama sėdint, laikant instrumentą tarp kojų, naudojant smičių.
Pavyzdys: Violončelė dažnai atlieka tiek melodijas, tiek akompanimentą orkestruose, o jos garsas plačiai naudojamas solo kūriniuose dėl gilios, emocingos tonacijos.
Pagrindiniai Skirtumai
Aspektas
Kontrabosas
Violončelė
Dydis
Didžiausias styginis instrumentas
Mažesnė už kontrabosą
Suderinimas
Ketvirtos (E1, A1, D2, G2) arba penktos intervalas
Penktos intervalas (C2, G2, D3, A3)
Skambesys
Žemiausias, gilus, bosinis
Švelnus, gilus, gali groti ir aukštesnes natas
Naudojimas
Orkestruose, džiazo grupėse, kartais solo
Solo, kamerinėje muzikoje, orkestruose
Grojimo padėtis
Stovint arba sėdint ant kėdės
Sėdint, laikant tarp kojų
Išvada
Kontrabosas ir violončelė yra skirtingo dydžio, skirtingai suderinti styginiai instrumentai, atliekantys skirtingas funkcijas muzikoje. Kontrabosas groja žemesniu registru ir dažniausiai atlieka ritminį pagrindą, o violončelė yra lanksti, skamba aukštesniu registru ir dažnai naudojama kaip solo instrumentas.
