Suvirinimo srityje terminai „svarkė“ ir „kempas“ dažnai kelia sumaištį, nes juos lengva painioti su drabužių pavadinimais. Tačiau šie terminai taip pat vartojami apibūdinti specifinius suvirinimo prietaisus, kuriuos skiria jų funkcijos ir naudojimo būdai. Supratimas apie kiekvieno įrenginio ypatybes yra svarbus norint pasirinkti tinkamą įrangą skirtingoms suvirinimo užduotims.
Terminas „svarkė“ suvirinimo kontekste dažniausiai naudojamas apibūdinti nešiojamą suvirinimo įrenginį, kuris gali būti lengvai transportuojamas ir naudojamas įvairiose vietose. Šių prietaisų dizainas leidžia juos patogiai nešiotis, o jų kompaktiškumas nepažeidžia galingumo ar efektyvumo. Svarkės dažnai naudojamos smulkiose dirbtuvėse ar lauko darbuose, kur reikalingas mobilumas ir lankstumas. Jos gali veikti įvairiais suvirinimo būdais, priklausomai nuo modelio, tačiau paprastai yra pritaikytos elektrodų suvirinimui.
Kas yra Kempas?
„Kempas“ suvirinimo pramonėje reiškia stacionarų, dažniausiai didesnį ir galingesnį suvirinimo aparatas. Kempai įprastai naudojami pramoniniuose nustatymuose, kur reikalinga didelė galia ir nuolatinė naudojimo galimybė. Šie aparatai yra skirti sunkiems darbams ir ilgalaikiam naudojimui, pavyzdžiui, laivų statyboje, didelių metalo konstrukcijų suvirinime ar gamybos linijose. Kempai gali būti sukonfigūruoti naudoti įvairias suvirinimo technologijas, tačiau dažniausiai juos naudojant atliekama MIG/MAG, TIG arba plazminio pjovimo procedūros.
Apibendrinant
Nors tiek „svarkė“, tiek „kempas“ yra suvirinimo prietaisai, jų pagrindiniai skirtumai slypi jų dydyje, mobilumo lygyje ir naudojimo aplinkoje. Svarkė yra lengva, nešiojama įranga, tinkama nedideliems ar lauko darbams, kur reikalingas lankstumas. Tuo tarpu kempas yra daug galingesnis ir stacionarus prietaisas, skirtas sunkiajai pramonei ir ilgalaikiams projektams. Renkantis tarp svarkės ir kempos, svarbu atsižvelgti į darbo specifiką, darbo apimtis ir aplinką, kad suvirinimo procesas būtų kuo efektyvesnis.
