Žemės pluta, išorinis mūsų planetos sluoksnis, skirstoma į du skirtingus tipus: kontinentinę ir vandenynų plutą. Šie du plutos tipai skiriasi ne tik savo padėtimi ir fizinėmis savybėmis, bet ir sudėtimi bei elgsena Žemės tektoninėje sistemoje. Kontinentinės ir vandenynų plutos skirtumų supratimas yra labai svarbus norint suprasti dinamiškus procesus, kurie formuoja Žemės paviršių, įskaitant žemynų dreifą, plokščių tektoniką ir įvairių geologinių savybių formavimąsi. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai žemyninės ir vandenynų plutos skirtumai, nušviečiant jų vaidmenį Žemės geologijoje.
Kontinentinė pluta sudaro Žemės sausumos masyvus, įskaitant žemynus ir dideles salas. Jai būdinga palyginti stora struktūra ir plūdrumas, todėl, palyginti su vandenynų pluta, ji yra aukščiau Žemės mantijoje. Kontinentinę plutą daugiausia sudaro granitas ir kitos šviesios spalvos, daug silicio dioksido turinčios magminės uolienos, pavyzdžiui, granodioritas ir dioritas. Jos storis labai skiriasi, vidutiniškai siekia apie 35-40 km, tačiau po kalnų grandinėmis gali siekti 70 km ir daugiau. Kontinentinė pluta taip pat yra daug senesnė už vandenynų plutą, kai kurios jos dalys datuojamos daugiau kaip 4 mlrd. metų.
Kas yra vandenynų pluta?
Okeaninė pluta sudaro Žemės vandenynų baseinų pagrindą. Ji yra plonesnė, tankesnė ir jaunesnė už žemyninę plutą. Vandenynų plutą daugiausia sudaro bazaltas – tamsi, tanki vulkaninė uoliena, kuri susidaro atvėsus magmai vandenynų vidurio keterose. Vandenyno plutos storis yra palyginti vienodas, vidutiniškai apie 7 km. Vandenyno pluta nuolat formuojasi vandenynų keterose ir grįžta atgal į mantiją subdukcijos zonose, kur susiduria su žemynine pluta arba senesne vandenynų pluta. Šis procesas reiškia, kad vandenynų pluta paprastai yra ne senesnė kaip 200 mln. metų.
Pagrindiniai skirtumai
Sudėtis: Kontinentinę plutą daugiausia sudaro lengvos, daug silicio dioksido turinčios uolienos, pavyzdžiui, granitas, o vandenynų plutą – tankesnės bazaltinės uolienos. Šis sudėties skirtumas turi įtakos jų tankiui ir plūdrumui.
Storis: Žemyno pluta yra gerokai storesnė už vandenynų plutą: jos vidutinis storis siekia 35-40 km, o vandenynų plutos vidutinis storis – 7 km.
Tankis: Dėl bazaltinės sudėties vandenynų pluta yra tankesnė už žemyninę. Šis tankio skirtumas turi įtakos tektoniniams judėjimams ir sąveikai ties plokščių ribomis.
Amžius: žemyninėje plutoje yra vienų seniausių Žemės uolienų, kurių amžius viršija 4 mlrd. metų, o vandenynų pluta yra daug jaunesnė, paprastai jaunesnė nei 200 mln. metų, nes ji nuolat susidaro vandenynų keterose ir perdirbama subdukcijos zonose.
Aukštis: Žemyninė pluta sudaro Žemės žemynus ir salas, kurios dėl savo plūdrumo yra iškilusios virš jūros lygio. Vandenynų pluta sudaro vandenynų baseinus, esančius žemiau jūros lygio.
Išvada
Kontinentinė ir vandenynų pluta yra pagrindinės Žemės litosferos sudedamosios dalys, kurių kiekviena atlieka skirtingą vaidmenį planetos geologiniuose procesuose ir tektoninėje veikloje. Kontinentinės ir vandenynų plutos sudėties, storio, tankio, amžiaus ir aukščio skirtumai lemia daugelį geologijoje stebimų dinamiškų procesų, pradedant kalnų statyba ir ugnikalnių veikla ir baigiant vandenynų baseinų formavimusi bei plutos medžiagos perdirbimu. Šių skirtumų supratimas padeda geriau suprasti sudėtingą Žemės geodinamiką ir vykstančią jos paviršiaus evoliuciją.
