Verslo pradžia Lietuvoje gali būti siejama su įvairiais juridiniais formatais, tarp kurių populiariausi yra uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ir individuali įmonė. Šių dviejų teisinių formų pasirinkimas lemia įmonės veiklos ypatumus, atsakomybę, mokesčių režimą ir administracinį naštą. Tinkamas verslo formato pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų, kurį verslininkai turi priimti dar prieš pradedant savo veiklą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines UAB ir individualių įmonių skirtumus, siekiant padėti būsimiems ir esamiems verslininkams geriau suprasti kiekvienos teisinės formos privalumus ir trūkumus.
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) Lietuvoje yra laikoma viena iš stabiliausių ir struktūrizuotų įmonių formų. Tai juridinis asmuo, kurio minimalus įstatinis kapitalas nustatytas įstatymų ir šiuo metu yra 2500 eurų. UAB yra atsakinga už savo įsipareigojimus tik turimu turtu, o akcininkų asmeninė atsakomybė yra ribota iki jų indėlių į bendrovės kapitalą dydžio. Ši forma leidžia pritraukti investicijas, nes akcijos gali būti perleidžiamos ar parduodamos, tačiau tam reikia laikytis nustatytų įstatymų ir bendrovės įstatų sąlygų. UAB valdymo struktūra apima valdybą ar direktorių ir akcininkų susirinkimą, o verslo veikla turi būti aiškiai reglamentuojama bendrovės įstatais.
Kas yra individuali įmonė?
Individuali įmonė yra paprasčiausia ir lanksčiausia verslo forma Lietuvoje, tinkama mažoms ar vieno asmens įmonėms. Įsteigti individualią įmonę gali bet kuris fizinis asmuo, ir jam nereikia formuoti pradinio kapitalo. Individualios įmonės savininkas už įmonės įsipareigojimus atsako visu savo turtu, o tai reiškia neapribotą asmeninę atsakomybę. Tai suteikia mažiau biurokratijos ir paprastesnę valdymo struktūrą, nes sprendimų priėmimas priklauso vienam asmeniui – savininkui. Mokesčių srityje individualios įmonės savininkai gali rinktis individualią veiklą reglamentuojančią mokesčių sistemą, kuri gali būti palankesnė mažoms įmonėms.
Apibendrinant
Renkantis tarp UAB ir individualios įmonės, svarbu atsižvelgti į verslo dydį, plėtros planus ir norimą atsakomybės lygį. UAB siūlo daugiau struktūros ir atsakomybės ribojimo, bet reikalauja didesnio pradinio kapitalo ir yra administratyviai sudėtingesnė. Tuo tarpu individuali įmonė yra paprastesnė ir lankstesnė, tačiau savininkas už visus įmonės veiksmus atsako asmeniniu turtu. Abu šie verslo formatų pasirinkimai turi savo privalumus ir trūkumus, todėl kiekvienam verslininkui svarbu kruopščiai išnagrinėti abiejų formų ypatybes, kad galėtų priimti geriausią sprendimą savo verslui.
