Kai kalbame apie kultūros paveldą, meno kūrinius, senus dokumentus ar architektūrinius objektus, dažnai susiduriame su dviem sąvokomis – restauravimu ir konservavimu. Nors šios dvi veiklos sritys yra glaudžiai susijusios ir abi siekia išsaugoti vertingus objektus ateities kartoms, jų tikslai, metodai ir taikymo mastas yra skirtingi. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kas yra restauravimas, kas yra konservavimas ir kuo jie skiriasi.
Restauravimas – tai kultūros paveldo objekto ar meno kūrinio atkūrimas, siekiant atstatyti jo buvusią išvaizdą, struktūrą ar funkciją. Tai kūrybinis ir techninis procesas, kuris gali apimti prarastų dalių papildymą, dažų sluoksnių atstatymą, įtrūkimų užpildymą ar net ankstesnių netinkamų restauracijų taisymą.
Pagrindiniai restauravimo bruožai:
Tikslas – atkurti pradinę išvaizdą: Restauratorius siekia, kad objektas atrodytų taip, kaip jis atrodė originaliai ar tam tikru istoriniu laikotarpiu.
Naudojami papildomi medžiagų sluoksniai: Gali būti pridedama naujų medžiagų, kurios vizualiai „papildo“ trūkstamas vietas.
Dažnai atliekamas kartu su tyrimais: Siekiama išsiaiškinti autentišką objekto formą ir istorinį kontekstą.
Pavyzdys: jei paveikslas turi nutrintą kampą ar nutrupėjusias dažų vietas, restauratorius gali atkurti tas detales taip, kad žiūrovas nematytų pažeidimų.
Kas yra konservavimas?
Konservavimas – tai kultūros vertybės stabilizavimas ir apsauga, siekiant sustabdyti jos irimą ar tolesnę žalą. Konservavimo metu dažniausiai nėra keičiama objekto išvaizda – vietoj to imamasi priemonių, kurios apsaugo objektą nuo aplinkos poveikio, korozijos, pelėsio ar kitų žalingų veiksnių.
Pagrindiniai konservavimo bruožai:
Tikslas – išsaugoti esamą būklę: Konservatorius siekia pristabdyti objekto nykimą, bet nekeičia jo išvaizdos.
Atliekami minimalūs veiksmai: Konservavimas grindžiamas principu „padaryti kuo mažiau, bet efektyviai“.
Naudojamos apsaugos priemonės: Tokios kaip specialios dėžės, hermetiškos aplinkos, valymas nuo dulkių ar mikroorganizmų.
Pavyzdys: senas rankraštis laikomas specialioje dėžėje kontroliuojamoje temperatūroje ir drėgmėje, kad toliau nesuyrtų, bet popieriaus pageltimas ar įtrūkimai neliečiami.
Pagrindiniai skirtumai tarp restauravimo ir konservavimo
Savybė
Restauravimas
Konservavimas
Tikslas
Atkurti pradinę išvaizdą, funkciją
Sustabdyti irimą, stabilizuoti objektą
Keičiama išvaizda?
Taip – gali būti papildomi trūkstami elementai
Ne – išvaizda paliekama tokia, kokia yra
Kūrybinis aspektas
Dažnai reikalauja meninių sprendimų
Mažiau kūrybos, daugiau techninio darbo
Naudojamos priemonės
Dažai, glaistai, naujos medžiagos
Valymas, deaktyvavimas, apsauginės medžiagos
Ilgalaikis tikslas
Grąžinti estetinę vertę
Užtikrinti išlikimą ilgam laikui
Tipinis pavyzdys
Atstatytas freskos fragmentas
Senovinis dokumentas saugomas be papildymų
Apibendrinant
Nors tiek restauravimas, tiek konservavimas yra būtinos kultūros paveldo priežiūros dalys, jų paskirtis skiriasi. Restauravimas siekia atkurti, o konservavimas – apsaugoti. Tai tarsi du etapai – pirmiausia užtikriname, kad objektas neirtų (konservuojame), o jei yra poreikis ir galimybės – atstatome tai, kas buvo prarasta (restauruojame). Abu procesai reikalauja profesionalumo, istorinių žinių ir atsakomybės, nes jų tikslas – išsaugoti mūsų kultūrinį paveldą ateities kartoms.
