Geoterminis šildymas yra vienas iš efektyviausių ir ekologiškiausių šilumos tiekimo sprendimų. Ši sistema leidžia išnaudoti žemės gelmėse sukauptą šilumą pastatų šildymui ir vėsinimui, naudojant specialius vamzdynus. Tačiau prieš pasirenkant geoterminę šildymo sistemą, svarbu suprasti, kad yra dvi pagrindinės šilumos mainų vamzdžių įrengimo galimybės: horizontalus ir vertikalus geoterminis šildymas. Kiekviena iš jų turi savo specifiką ir pritaikymo galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime skirtumus tarp horizontalaus ir vertikalaus geoterminio šildymo.
Horizontalus geoterminis šildymas yra sistema, kurioje šilumos mainų vamzdžiai įrengiami nedideliame gylyje po žeme, paprastai apie 1–2 metrų gylyje. Šie vamzdžiai įrengiami horizontaliai didesniame plote, todėl reikalingas erdvus sklypas. Horizontalus šildymas paprastai pasirenkamas, kai sklypo plotas leidžia įrengti tokio tipo sistemą.
Šilumos mainų vamzdžiuose cirkuliuoja skystis, kuris absorbuoja šilumą iš žemės ir perneša ją į šilumos siurblį. Horizontalus šilumos mainų laukas reikalauja mažiau gręžimo darbų, tačiau jam būtinas didelis laisvas žemės plotas, kad būtų užtikrinta reikiama šilumos mainų zona. Tai yra ekonomiškesnis sprendimas tiems, kurie turi pakankamai erdvės ir siekia įrengti efektyvią geoterminę sistemą.
Kas yra vertikalus geoterminis šildymas?
Vertikalus geoterminis šildymas, priešingai nei horizontalus, naudoja vertikaliai įrengtus šilumos mainų vamzdžius. Šie vamzdžiai įrengiami gręžiant gilias šachtas žemėje, kurios gali siekti 50–150 metrų gylį. Vertikalus šildymas pasirenkamas tais atvejais, kai sklypas yra mažas arba kai dirvožemio sąlygos neleidžia įrengti horizontalios sistemos.
Šilumos mainų procesas veikia tokiu pačiu principu kaip ir horizontaliame šildyme – skystis vamzdžiuose absorbuoja šilumą iš žemės ir perneša ją į pastatą per šilumos siurblį. Nors vertikalusis geoterminis šildymas reikalauja didesnių pradinių investicijų, jis yra efektyvus ir gali būti pritaikytas net ir mažuose sklypuose. Ši sistema užtikrina stabilų šilumos tiekimą, nes žemės temperatūra giliuose sluoksniuose išlieka pastovi ištisus metus.
Esminiai skirtumai
Pagrindinis skirtumas tarp horizontalaus ir vertikalaus geoterminio šildymo slypi jų įrengimo būde ir erdvės poreikiuose:
Įrengimo gylis: Horizontalus šildymas įrengiamas nedideliame gylyje, apie 1–2 metrų, tuo tarpu vertikalus šildymas reikalauja gilios gręžimo įrangos, nes vamzdžiai įrengiami 50–150 metrų gylyje.
Reikalingas plotas: Horizontalus šildymas reikalauja daugiau erdvės, nes vamzdžiai išdėstomi horizontaliai dideliame plote. Vertikalus šildymas gali būti įrengtas net mažame sklype, nes vamzdžiai įgręžiami giliai į žemę.
Įrengimo kaina: Horizontalaus šildymo sistemos įrengimas paprastai yra pigesnis, nes nereikia gręžti giluminių šulinių. Tuo tarpu vertikalus geoterminis šildymas reikalauja daugiau investicijų dėl gręžimo darbų.
Efektyvumas: Abi sistemos yra labai efektyvios, tačiau vertikalus šildymas gali būti šiek tiek efektyvesnis ilgalaikėje perspektyvoje, nes giliuose žemės sluoksniuose temperatūra yra stabilesnė ir nepriklauso nuo sezono.
Išvada
Horizontalus ir vertikalus geoterminis šildymas siūlo tvarius ir efektyvius sprendimus tiek šildymui, tiek vėsinimui, tačiau jų pasirinkimas priklauso nuo jūsų sklypo dydžio, biudžeto ir individualių poreikių. Jei turite didelį sklypą, horizontali sistema gali būti ekonomiškesnė alternatyva. Tuo tarpu, jei turite mažiau vietos arba siekiate maksimaliai efektyvaus sprendimo, vertikalus geoterminis šildymas gali būti tinkamesnis pasirinkimas. Bet kuriuo atveju, geoterminis šildymas yra ilgalaikė investicija į tvarią ir efektyvią energetikos sistemą.
