Kuo skiriasi vandenynas nuo jūros?

Vandenynai ir jūros yra dideli vandens telkiniai, tačiau jie skiriasi savo dydžiu, geografinėmis savybėmis, gyliu ir ekosistemomis. Nors šie terminai kartais vartojami sinonimiškai, jie turi specifinius skirtumus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius skirtumus tarp vandenyno ir jūros.

Vandenynas

Apibrėžimas

Vandenynas yra didžiausias pasaulio vandens telkinys, kuris apima didžiules Žemės paviršiaus teritorijas ir jungia kelis žemynus. Vandenynai užima apie 71% Žemės paviršiaus.

Savybės

1. Dydis: Vandenynai yra didžiausi pasaulio vandens telkiniai, apimantys milijonus kvadratinių kilometrų. Yra penki pagrindiniai vandenynai: Ramusis, Atlanto, Indijos, Arkties ir Pietų.
2. Gylis: Vandenynai yra labai gilūs, kai kuriose vietose jų gylis gali siekti daugiau nei 10 000 metrų, pavyzdžiui, Marianų įduboje Ramiajame vandenyne.
3. Vandens sudėtis: Vandenynų vanduo yra sūrus, turintis pastovią druskingumo koncentraciją. Jis taip pat yra turtingas mineralais.
4. Ekosistema: Vandenynai turi įvairias ekosistemas, kurios palaiko daugybę gyvūnų ir augalų rūšių, nuo paviršiaus planktono iki giliavandenių būtybių. Jie taip pat vaidina svarbų vaidmenį pasaulio klimato sistemoje.
5. Geografinė padėtis: Vandenynai apgaubia žemynus ir dažnai turi ribotą sąsają su sausuma. Jie nėra apsupti žemės ir dažniausiai būna atviri ir plataus masto.

Pavyzdžiai

• Ramusis vandenynas – didžiausias ir giliausias vandenynas, esantis tarp Azijos, Australijos, Amerikos ir Antarkties.
• Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas, esantis tarp Amerikos ir Europos bei Afrikos.
• Indijos vandenynas – trečias pagal dydį vandenynas, ribojamas Afrikos, Azijos, Australijos ir Antarkties.

Jūra

Apibrėžimas

Jūra yra didelis, bet mažesnis už vandenyną vandens telkinys, dažnai dalinai uždaras arba apsuptas žemės. Jūros paprastai yra dalis vandenyno, tačiau gali turėti savo unikalią ekosistemą ir savybes.

Savybės

1. Dydis: Jūros yra mažesnės nei vandenynai ir dažnai apima kelis tūkstančius kvadratinių kilometrų. Dėl jų mažesnio dydžio jos dažnai turi ribotą sąveiką su aplinkiniais vandenynais.
2. Gylis: Jūros paprastai yra seklesnės nei vandenynai. Jų gylis gali labai skirtis, bet dažnai neviršija kelių tūkstančių metrų.
3. Vandens sudėtis: Jūrų vanduo taip pat yra sūrus, tačiau druskingumas gali labai skirtis priklausomai nuo vietos, ypač jei jūra yra uždara arba dalinai uždara, pavyzdžiui, Viduržemio jūra.
4. Ekosistema: Jūros turi savitas ekosistemas, kurios gali labai skirtis nuo vandenyno ekosistemų. Dėl mažesnio dydžio ir didesnio kontaktų su sausuma, jūros dažnai yra jautresnės taršai ir klimato pokyčiams.
5. Geografinė padėtis: Jūros dažnai yra dalinai uždaros arba apsuptos žemės. Jos gali būti tarp žemynų arba net visiškai apsuptos žemės, kaip Kaspijos jūra, kuri yra didžiausias pasaulio uždaras vandens telkinys.

Pavyzdžiai

• Viduržemio jūra – didelė jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos, sujungta su Atlanto vandenynu per Gibraltaro sąsiaurį.
• Baltijos jūra – sekli jūra Šiaurės Europoje, apsupta Skandinavijos ir Baltijos šalių.
• Kaspijos jūra – didžiausias pasaulyje uždaras vandens telkinys, kuris techniškai yra sūrus ežeras, esantis tarp Europos ir Azijos.

Pagrindiniai skirtumai

Išvada

Vandenynai ir jūros yra skirtingo dydžio ir formos vandens telkiniai, kurių savybės ir ekosistemos labai skiriasi. Vandenynai yra didžiausi vandens telkiniai pasaulyje, apimantys didžiules teritorijas ir turintys gilias ekosistemas, kurios jungia kelis žemynus. Jūros, kita vertus, yra mažesnės, dažnai dalinai uždaros arba apsuptos žemės, ir turi specifines savybes bei jautresnes ekosistemas. Supratimas apie šiuos skirtumus padeda geriau suvokti pasaulio vandenynų ir jūrų reikšmę ir poveikį aplinkai.

Šaltiniai:

• https://lt.wikipedia.org/wiki/Vandenynas
• https://lt.wikipedia.org/wiki/J%C5%ABra