Ekonomikos augimas gali būti vertinamas ir skatinamas įvairiais būdais, priklausomai nuo šalies ar regiono strategijų, ekonominių sąlygų ir išteklių. Pagrindiniai augimo tipai yra ekstensyvus ir intensyvus. Šie du modeliai skiriasi pagal jų poveikio ekonomikai būdus, tačiau abu yra svarbūs siekiant ilgalaikio ir tvaraus ekonominio vystymosi.
Ekstensyvus ekonomikos augimas yra augimo forma, kuriai būdingas išteklių, įskaitant darbo jėgą ir žemės plotus, naudojimo plėtimas. Šis augimo modelis dažnai pasireiškia naujose ar besivystančiose ekonomikose, kuriose dar nėra pilnai išnaudotos visos galimos gamybos galimybės. Ekstensyvus augimas įprastai matomas kaip didėjantys investicijų į gamybos priemones kiekiai, pavyzdžiui, gamyklų statyba ar žemės ūkio plotų plėtra. Nors šis augimo būdas gali greitai padidinti bendrą gamybos apimtį, jis gali susidurti su išteklių naudojimo efektyvumo problema, kadangi ištekliai nėra naudojami optimaliai.
Kas yra intensyvus ekonomikos augimas?
Intensyvus ekonomikos augimas, priešingai nei ekstensyvus, remiasi gamybos efektyvumo didinimu naudojant esamus išteklius. Ši augimo forma apima technologijų inovacijas, darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą, mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, bei geresnį kapitalo paskirstymą. Intensyvus augimas yra būdingas šalims su aukštesne ekonomikos išsivystymo stadija, kuriose dėmesys sutelkiamas į produktyvumą ir inovacijas, o ne tiesiog į išteklių kiekį. Toks augimo modelis ilgainiui yra tvarus, nes skatina efektyvų išteklių naudojimą ir mažina neigiamą poveikį aplinkai.
Apibendrinant
Ekstensyvus ir intensyvus ekonomikos augimai atspindi skirtingas ekonomikos plėtros strategijas. Ekstensyvus augimas yra susijęs su išteklių, tokių kaip žemė ir darbo jėga, kiekybės didinimu, o intensyvus augimas – su esamų išteklių naudojimo efektyvumo ir inovacijų diegimo skatinimu. Nors abu modeliai yra svarbūs, ilgalaikėje perspektyvoje intensyvus augimas yra labiau pageidautinas dėl jo tvarumo ir galimybės gerinti gyvenimo kokybę nežengiant žingsnio atgal aplinkosaugos atžvilgiu. Atsižvelgiant į globalizaciją ir tvarumo iššūkius, šalys vis dažniau linksta remti ir skatinti intensyvų, o ne ekstensyvų ekonomikos augimą.
