Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse galima rasti tiek marių, tiek ežerų, tačiau šios vandens telkinių rūšys turi esminių skirtumų. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti panašūs, jų kilmė, vandens tipas, ekosistema ir net formavimosi procesai yra skirtingi. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kas yra marios, kas yra ežeras ir kuo jie skiriasi.
Marios – tai pusiau uždaras vandens telkinys, kuris gali būti natūralus arba dirbtinis. Natūralios marios dažniausiai susidaro prie jūros ar vandenyno, kai nerijos, salos ar seklumos atskiria dalį pakrantės vandens. Dirbtinės marios sukuriamos statant užtvankas ar pylimus, siekiant suformuoti didelius vandens telkinius, dažniausiai hidroelektrinėms ar drėkinimo sistemoms.
Pagrindinės marių savybės:
Gali būti natūralios arba dirbtinės: Natūralios dažniausiai randamos prie jūros, o dirbtinės sukuriamos žmonių veikla.
Maišytas arba gėlas vanduo: Natūraliose mariose dažnai maišosi jūros ir upių vanduo, todėl jos gali būti pusiau druskingos. Dirbtinės marios dažniausiai turi gėlą vandenį.
Ekosistema: Jei marios natūralios ir susijusios su jūra, jose gali gyventi tiek jūrinės, tiek gėlavandenės rūšys. Dirbtinės marios labiau primena ežero ekosistemą.
Vandens lygis: Gali kisti priklausomai nuo jūros potvynių (natūralių marių atveju) arba žmogaus reguliavimo (dirbtinių marių atveju).
Lietuvoje vienintelės natūralios marios yra Kuršių marios, kurios yra atskirtos nuo Baltijos jūros Kuršių nerija. Tačiau kitose šalyse yra ir dirbtinių marių, pavyzdžiui, Kauno marios, kurios buvo sukurtos užtvenkus Nemuną.
Kas yra ežeras?
Ežeras – tai natūralus arba dirbtinis vandens telkinys, neturintis tiesioginio ryšio su jūra ar vandenynu. Ežerai dažniausiai yra pilnai užpildyti gėlu vandeniu, nors kai kurie gali būti druskingi (pvz., Negyvoji jūra).
Pagrindinės ežero savybės:
Nepriklauso nuo jūros ar vandenyno: Ežerai nėra tiesiogiai susiję su jūros potvyniais ir atoslūgiais.
Gėlas vanduo: Dauguma ežerų yra gėlavandeniai, tačiau kai kurie gali būti druskingi dėl garavimo ar geologinių veiksnių.
Uždara ekosistema: Ežero vandens ekosistema vystosi nepriklausomai nuo jūros poveikio.
Susidarymo būdai: Ežerai gali susiformuoti dėl ledynų, tektoninių procesų, upių užtvankų ar vulkaninės veiklos.
Lietuvoje yra daugiau nei 6000 ežerų, iš kurių didžiausias – Drūkšių ežeras, o giliausias – Tauragnų ežeras. Jie daugiausia susiformavo ledynmečio pabaigoje, kai tirpstantys ledynai paliko įdubas, kurios ilgainiui užsipildė vandeniu.
Pagrindiniai skirtumai tarp marių ir ežero
Savybė
Marios
Ežeras
Gamtinė kilmė
Gali būti natūralios arba dirbtinės
Daugiausia natūralūs, bet gali būti ir dirbtiniai
Ryšys su jūra
Natūralios marios dažnai susijusios su jūra ar vandenynu
Neturi tiesioginio ryšio su jūra
Vandens sudėtis
Dažniausiai pusiau druskingas, bet dirbtinėse gali būti gėlas
Paprastai gėlas, bet kai kurie gali būti druskingi
Ekosistema
Mišri – aptinkamos tiek jūrinės, tiek gėlavandenės rūšys
Gėlavandenė, priklauso nuo geografinės vietovės
Susidarymas
Natūralios – dėl nerijų, salų; dirbtinės – užtvenkus upes
Susiformuoja dėl ledynų, upių užtvankų, vulkaninės veiklos
Vandens lygis
Natūralios priklauso nuo potvynių, dirbtinės nuo žmogaus reguliavimo
Daugiausia priklauso nuo kritulių, garavimo ir upių
Pavyzdžiai
Kuršių marios (natūralios), Kauno marios (dirbtinės)
Drūkšių ežeras, Tauragnų ežeras, Trakų Galvės ežeras
Apibendrinant
Nors tiek marios, tiek ežerai yra vandens telkiniai, jų skirtumai yra esminiai. Marios gali būti tiek natūralios, tiek dirbtinės – natūralios dažniausiai turi ryšį su jūra, o dirbtinės sukuriamos užtvenkus upes. Ežerai, priešingai, yra atskiri vandens telkiniai, dažniausiai turintys gėlą vandenį ir susiformuojantys dėl įvairių geologinių procesų.
Jei ieškote vietos maudynėms, ežeras dažniausiai bus gėlavandenis ir neturės druskų poveikio odai. Tačiau jei norite patirti pusiau jūrinę atmosferą, apsilankymas mariose, pvz., Kuršių marių pakrantėje, gali būti įdomi patirtis.
